BM Slide Login

Paieška svetainėje

Pas Lietuvos egzorcistus plūsta apsėstieji

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2010 m. sausio 16 d. 13:32

Išlaisvinimo malda nuo piktųjų dvasių ginami apsėstieji ne tik filmuose siaubingai blaškosi, draskosi, vemia, neretai jų gydymas užtrunka mėnesius ar metus, tačiau tai neatgraso nuo lengvabūdiškų eksperimentų su anapusybe: burtų, okultizmo, magijos ir pranašysčių. Penkerius metus apsėstiems žmonėms egzorcizmus atliekantis kunigas Arnoldas Valkauskas pastebi, kad dėl apsėdimo dažniau kenčia moterys.

„Nemanau, kad jos labiau veikiamos piktosios dvasios, gal tik per savo smalsumą visur lenda, ieškodamos tikrumo dėl rytojaus, o paskui prireikia pagalbos. Vyrai, matyt, dažniau kenčia ir tiek“, - DELFI sakė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos katedros dėstytojas A. Valkauskas.

Lietuvoje burtininkų paklausa – didžiulė. Ateities ekspertai savo paslaugas siūlo jau ir parduotuvėse. Pradėdami naujuosius metus žmonės tiesiog eilėse laukė, kad viename sostinės prekybos centre pastatytose palapinėse sužinotų, kas jų laukia 2010-aisiais.

Kalbinti sakė nesišvaistantys pinigais, tačiau negailėjo kelių dešimčių litų, kad tik sužinotų, kaip seksis meilėje, ar bus viskas gerai su darbais, mokslais ir pan.

„Masė žmonių, nuėjusių pas burtininkus, parėjusių, einančių. Rezultatai – liūdni. Egzorcistais turėtų būti pusė kunigų. Arba net visus galėtų paskirti ir kiekvienoje parapijoje būtų darbo, tačiau dabar dirbame tik septyniese“, - sakė Lietuvos egzorcistų asociacijai vadovaujantis Ruklos Šventosios Dvasios bažnyčios klebonas, Ruklos įgulos kapelionas A. Valkauskas.

Egzorcistas pastebi, kad velniškas gundymas - labai įdomus ir savotiškas: „Velnias stengiasi, kad mes patys savo rankomis viską sugriautume. Kartojasi vis panaši schema: gundymas, savęs naikinimas, žlunga šeima ir pagaliau savižudybė. Galimi vis kiti variantai, tačiau scenarijus panašus: priklausomybė, nerimas, neviltis, savęs niekinimas“.

- Kokie ženklai rodo, kad žmogus gali būti apsėstas piktojo?

- Įvairiausi, priklauso nuo apsėdimo lygio. Klasikiniu labai sunkaus apsėdimo atveju, kai jau naikinama asmenybė, žmogus gali kalbėti svetimomis kalbomis, išsiskirti didžiule jėga. Maldos metu jam pasireiškia baisi neapykanta šventiems dalykams, nes negali jų pakęsti. Žmogus negali melstis, įeiti į bažnyčią, maldos namuose jį krečia drebulys.

Tarp trijų svarbiausių požymių – kalbėjimo svetimomis kalbomis, didžiulės jėgos, minimas ir pranašavimas, kuris dabar labai išpopuliarėjo. Todėl nereikia nekaltai žiūrėti į raganavimus, būrimus, visokius ekstrasensų mūšius ir panašius dalykus.

Juose yra dalis šou elementų, tačiau kita dalis – pakankamai klastingi, tikri dalykai. Nereikia galvoti, kad tie ekstrasensai nieko nesugeba. Žinoma, ne patys sugeba, o tas, kam jie atsiduoda.

Apsėdimą gali rodyti ir šeimą užplūdusi serija nesėkmių, nes žmogaus gyvenime turi būti visko – ir gero, ir blogo. Radikalesni apsėdimo apsireiškimai – vaidenimaisi, jei tai nėra šizofrenija ar kita psichikos liga.

Kartais būna nepastebimų požymių, kurie išryškėja tik susiduriant su šventais dalykais – bažnyčia, malda, užtarimo malda, pašventintais daiktais, tačiau gali gyventi ir nežinoti, kad turi savyje svečią.

- Ar gali būti piktojo apsėstų vietų?

- Gali, bet rečiau. Dėl to būtinai reikia šventinti butus, ligonines, nes su malda mes viską pavedame Dievo angelų globai. Ir ta globa nėra šiaip sau, o labai konkreti. Dvasinis pasaulis labai realus, tik gaila, kad mes, kol jo neapčiuopiame, su juo nesusiduriame, to neįvertiname.

Manome, kad esame techniški žmonės, kuriems viskas aišku. Tačiau net aukšto lygio fizikams aišku, kad niekas šiame pasaulyje neaišku.

- Kaip vyksta piktų dvasių išvarymas, ar išoriškai matyti, kad jos apleidžia apsėstą žmogų, vietą?

- Šiaip egzorcizmas yra malda ir tiek. Yra įvairių Bažnyčios nustatytų maldų, bet galima melstis ir savais žodžiais.

Kaip matyti piktojo išėjimas? Keičiasi pats žmogus, visa jo laikysena, gyvenimas, iš dalis charakteris, į širdį grįžta ramybė.

Maldos metu dingsta siautėjimai. Gali žmogus nurimti, nukristi, apalpti, gali išoriškai nieko nebūti, gali spjaudytis, jei žmogus užkeiktas, labai vemti. Įvairiai būna.

- Kodėl kartais neužtenka vieno egzorcisto?

- Neturi reikšmės, kiek egzorcistų. Tiesiog vienos maldos neužtenka, maža vienos valandos, vieno susitikimo. Keliese yra geriau, nes ir Kristus yra pasakęs: „Kur du ar trys mano vardu, ten aš esu jūsų tarpe“. Be to, egzorcizmas labai vargina ir vienas paprasčiausiai labai fiziškai ir emociškai pavargsti.

Tačiau jei žmogus pats nekovoja už savo gyvenimą, net egzorcizmas nepadės. Aišku, tokiais atvejais, kai žmogaus asmenybė visiškai užvaldyta, reikia už jį melstis, kol atsigaus ir kol piktoji dvasia pradės trauktis, žmogus pradės grįžti į daugmaž normalų būvį.

- Būna, kad neįmanoma padėti?

- Dievui nėra negalimų dalykų. Aišku, pasitaiko, kad kelerius metus bando išsivaduoti nuo piktojo, pristinga kantrybės, dalis žmonių pasitraukia iš gyvenimo. Yra užsitęsusių atvejų, bet kad Dievas nepadėtų, taip negali būti.

- Kaip dvasininkai atskiria, ar žmogus apsėstas piktųjų dvasių, ar pvz., yra psichikos ligonis?

- Reikia konsultuotis su gydytojais, žiūrėti, kas per situacija. Kiekvieną kartą yra tas netikrumas. Aišku, kartais gali būti ir psichikos problemų turintis žmogus apsėstas. Gali būti įvairių kombinacijų. Tačiau kunigui uždėjus ranką ir pasimeldus ima ryškėti tam tikri elementai. Kai įgyji patirties, gali atskirti.

- Ar bendradarbiaujate su gydytojais, kriminalistais, ar jie kviečia jus į pagalbą? Ir jei taip – kokiais atvejais? Ar būna, kad jūs kviečiate į pagalbą gydytojus arba kriminalistams pranešate apie žmones, kurie kelia pavojų ar yra pakenkę aplinkiniams?

- Su gydytojais bendradarbiaujame ir, ačiū Dievui, kad daug jų, ir ne tik psichiatrų, ateina į pagalbą. Būna, kad gydytojai patys mums atsiunčia žmogų.

Dėl kriminalistų tai tik vieną kartą skambino iš kalėjimo, tačiau paskui taip ir nutrūko bendravimas. Pačiam pranešti apie apsėstus žmones neteko, nes pranešinėti – ne kunigų darbas.

- Egzorcisto paslaugos mokamos?

- Ne, tai griežtai draudžiama. Egzorcisto užsiėmimas reikalauja labai daug sveikatos ir laiko, tačiau yra griežtai nemokamas.

- O aukoti pinigus už egzorcizmą galima?

- Ne, jokiais būdais už tai negali imti pinigų. Kristus yra pasakęs: „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mt 10, 7-8)

- Ar galima paprašyti egzorcisto pagalbos kitam žmogui, jei jis pats nesutinka?

- Jei žmogus pats neprašo pagalbos, sunkiai. Daug veiksmingiau, kai pats žmogus prašo egzorcisto maldos. Tačiau artimieji patys gali labai padėti nuo piktojo kenčiančiam žmogui, už jį melsdamiesi. Ir ne tiek svarbu, kokia maldos forma, svarbiausia pasitikėti Dievu, į kurį kreipiesi per Jėzų Kristų. Esminis dalykas yra Jo asmuo.

Net per egzortą tai labai jaučiasi – gali nieko absoliučiai nesakyti, nė vieno žodžio, bet mintyse susikaupi, kreipiesi į Jėzų Kristų ir prasideda reakcijos.

- Tačiau yra ekstrasensų, šiaip žmonių, kurie irgi sako, kad gydo Dievo vardu...

- Taip, tų šarlatanų ir raganių pilna. Tenka ir man su jais susidurti - bendradarbiauti siūlo.

- Sutinkate?

- Kategoriškai ne. Labai svarbu žiūrėti, kuo tas žmogus tiki ir ką skelbia. Jeigu jo tikėjimo išpažinime yra bent kiek klaidų, jos iškreipia tikėjimą, o tikėjimo iškreipimas – jau piktosios dvasios darbas.

- Ar egzorcistus taip pat gali pulti piktosios jėgos?

- Be jokios abejonės, tačiau Dievas su mumis. Kartais patiri vienokį ar kitokį puolimą, nes šėtonas ir mus išbando. Po egzorcizmo būna didelis nuovargis, atsiliepia ir sveikatai, bet ką darysi – taip ar kitaip, vis viena žmogus keliauji per mirtį pas Dievą.

Aišku, labai padeda rekolekcijos, kai pabendrauji su kitais kunigais, ypatingai, kai paprašai, kad kitas už tave pasimelstų. Aš visada paprašau.

Nuvažiuoju pabūti tyloje į Benediktinų vienuolyną Palendriuose. Neseniai buvau visą savaitę – išvarė kariuomenė nemokamų atostogų, tai galėjau atsitraukti. Tas dvasinis gyvenimas yra būtinas, nes kitaip neatlaikysi.

- Į lietuvių kalbą išversta nemažai knygų apie apsėdimus ir egzorcizmus. Kaip manote, kodėl jos tokios populiarios?

- Žmonės pasinėrę į dirginančių dalykų ieškojimus. Tačiau klausimas, kiek taip ieško Dievo, kiek skaito iš smalsumo. Dabar pilna visokios neapčiuopiamos egzotikos, kuri vilioja, labai paplitę okultinės praktikos, puikiausiai iš savo verslo gyvena būrėjos.

- Ar egzorcizmas nėra atgyvena? Vienoje iš knygų apie egzorcizmą teigiama, kad 90 proc. atvejų, kai kreipiamasi pagalbos į dvasininkus, yra susiję su psichikos, kūno ligomis ir tik 10 proc. negali paaiškinti šiuolaikinis mokslas, todėl gydymui pasitelkiama malda, dvasinė pagalba.

- Egzorcizmas nėra atgyvena. Vienu metu jis buvo labai nemadingas, nes manyta, kad mes čia visi modernūs žmonės. Ir seminarijoje mus taip ruošė, todėl galvojau, kad tokių dalykų niekur nebėra. Net buvo sukurta tokia teologija, kad Kristaus laikais reikėjo įtvirtinti tikėjimą, o dabar nebereikia. Tačiau iš tiesų realybė pasirodė esanti visai kitokia.

- Ar pastaruoju metu daugėja darbo egzorcistams?

- Be proto daug darbo. Apsimetu, kad neturiu laiko ir kai kurių nepriimu, nes iš tiesų neturiu. Jei priimtum visus, būtų po 40 skambučių per dieną. Juolab, kad egzorcizmas labai imlus laikui darbas. Už žmogų meldiesi mažiausiai dvi valandas, paskui sveikatos nebeturi.

- Kas labiau kenčia nuo piktojo puolimų – vyrai, moterys, vaikai?

- Moterys, ir Dievas žino, kodėl. Gal jos smalsesnės, lenda kur nereikia, laksto pas burtininkes, kur vyrai taip dažnai neina. Moterų ir vyrų santykis yra maždaug 10 prie 1. Gal vyrai taip dažnai neieško pagalbos, tačiau taip yra ne tik pas mus, ir pasaulinė praktika tokia pat.

- Ar Lietuvos politiniame gyvenime pastebite piktojo ženklų?

- Jo apraiškų – daugybė, tiesiog šėtono siautėjimas. Pavyzdžiui, aiškiai piktosios dvasios darbas yra vadinamųjų naujų gėjiškų šeimų noras įsiteisinti, nors tai ėjimas prieš prigimtį.

Akivaizdus mirties kultūros ženklas – vaikų nepriežiūra, kuri atima identitetą ir naikina asmenybę, nors deklaruojama, kad ji yra gerbiama.

Kai nėra tvarkos mokykloje, negerbiamas mokytojo autoritetas, bet ginamos mokinio teisės, žmogus nebręsta. Kasdien nekeldamas naujų uždavinių negali augti, ir jeigu viską leidi savieigai ir sakai, kad taip įtvirtini savo teises, vadovaujiesi šėtoniška apgaule. Saldainiais maitinamas vaikas, aišku, džiaugsis, bet koks bus rezultatas?

Psichoterapeutai patvirtins, kad žmogaus asmens pažeminimas, išniekinimas turi didžiulį psichologinį poveikį.

Dabar daug kalbama apie pedofiliją. Išnaudojami vaikai sužalojami visam gyvenimui ir tai atitaisyti gali tik Dievo stebuklas.

Tuo tarpu ribos, kur baigiasi psichologinis teroras, psichologiniai sužeidimai ir prasideda velnio veikimas, atskirti neįmanoma. Tiesiog drauge su psichologais galima iš skirtingų pusių analizuoti ir žiūrėti, kaip žmogui padėti.

- Ar tiesa, kad egzorcitų vardui labai pakenkė inkvizicija?

- Ne, tai neteisybė. Priešingai, kur nebuvo egzorcistų, iš tamsumo, prietarų degindavo raganas. Kur buvo egzorcistų, nedegė inkvizicijos laužai ir tai yra įrodyta.

Egzorcizmo maldoje nėra jokių fantastikų. Mūsų gyvenimas – štai, kas yra fantastika.

http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=27889845#ixzz3JRnXstOk