BM Slide Login

Paieška svetainėje

Šėtoniškoji triada pagal Apreiškimo Jonui knygą

16.13 Tada aš pamačiau iš slibino nasrų, iš žvėries snukio ir iš melagingo pranašo burnos išeinant tris netyrąsias dvasias, tarytum varles. 
16.14 O tai yra demonų dvasios, darančios [nuostabius] ženklus; jos iškeliauja pas viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios visagalio Dievo dienos kovai.

Slibinas - Dievo priešininkas.

Apr Jonui 12 sk.
Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. 
12.4 Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn.
Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, 
12.8 bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. 
12.9 Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
----------------------------------------------

Dievo Sūnaus priešininkas - žvėris, arba kitaip pirmasis žvėris. 

13 skyrius
Slibinas perduoda savo galybę žvėriui 
13.1 Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį dešimt ragų ir septynias galvas, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardai. 
13.2 Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą; jo kojos tarytum lokio kojos, o jo snukis - lyg liūto snukis. Slibinas atidavė jam savo galybę, savo sostą ir didelę valdžią. 
13.3 Vieną iš jo galvų aš regėjau mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji žaizda užgijo. Ir visa žemė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį. 
13.4 Žmonės garbino slibiną, kad atidavė valdžią žvėriui, ir šlovino žvėrį, šaukdami: "Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!"

13.5 Žvėriui buvo duotas snukis didžiuotis ir piktžodžiauti, ir duota galia taip daryti per keturiasdešimt du mėnesius. 
13.6 Ir jis, atvėręs nasrus, piktžodžiavo Dievui, niekino jo vardą, jojo buveinę ir dangaus gyventojus. 
13.7 Jam buvo leista kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti. Jam buvo suteikta valdžia visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms. 
13.8 Jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai nuo pasaulio sukūrimo neįrašyti nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje. 
16.10 Penktasis išpylė savo dubenį ant žvėries sosto, ir jo karalystė paskendo tamsoje, o žmonės krimto savo liežuvius iš skausmo. 
16.11 Jie piktžodžiavo dangaus Dievui dėl savo sopulių ir vočių, bet nenusigręžė nuo savo darbų.
------------------------------------------

Šv. Dvasios antitezė, prieštaravimas, melagingas, netikras pranašas arba kitaip - antrasis žvėris.

13 skyrius nuo 11 eilutės
Ir aš regėjau dar kitą žvėrį atslenkant nuo sausumos. Jis turėjo du ragus, panašius į Avinėlio, bet kalbėjo kaip slibinas. 
13.12 Jis naudojasi visa pirmojo žvėries galybe jo akivaizdoje ir verčia žemę bei jos gyventojus garbinti pirmąjį žvėrį, kurio mirštama žaizda užgijo. 
13.13 Jis daro didžius stebuklus, net, žmonėms matant, nuleisdina ugnį iš dangaus į žemę. 
13.14 Jis klaidina žemės gyventojus [nuostabiais] ženklais, kuriuos jam leista daryti žvėries akyse. Jis liepia žemės gyventojams padaryti atvaizdą žvėries, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo, tačiau išgijo. 
13.15 Jam leista suteikti žvėries atvaizdui dvasią, kad žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir įsakyti, kad visi, kurie atsisakys pagarbinti žvėries atvaizdą, būtų žudomi. 
13.16 Jis verčia visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, 
13.17 kad niekas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo - žvėries vardo ar jo vardo skaičiaus. 
13.18 Čia slypi išmintis! Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiašdešimt šeši.