BM Slide Login

Paieška svetainėje

Helovinas - „šventė“ ant okultizmo ir magijos ribos

Pawel Szuppe

Helovinas ar Visų Šventųjų tradicija 

Plačiau paplitusiems europietiškos kultūros papročiamshelovinas iš amerikoniškų platybių Helovino „šventė“, kuri realiai ryškiai kontrastuoja su krikščioniška Visų Šventųjų tradicija.

Helovinas (angliškai hallow – pašventinti) tai tradicija paimta iš JAV, nūnai tęsiasi įsigalėjusi vakarų kultūroje. Pirmykščiai papročiai tie ryšiai su magiškais – satanistiniais kultais keltų kunigų (druidų), praktikuojamu spiritizmu (kontaktais su mirusių sielomis), o taip pat žmonių aukojimu mirties dievybės garbei.

Kai kurios hipotezes sieja jį su senovine ugnies švente kai ant kalvų buvo deginami dideli laužai su tikslu atbaidyti blogas dvasias. Terminas „Helovinas“ („Halloween“) sutrumpintas iš dviejų žodžių: All Hallow Day (Visų Šventųjų diena). Tas paprotys ateina iš spalio 31 d. Pagal žmonių įsitikinimą mirusiųjų sielos tą dieną turi aplankyti savo namus. Su laiku ta rudens „šventė“ įgavo niūrių sąsajų su dvasiomis, raganomis, bildukais, juodomis katėmis, burtininkais, demonais, tapdama galimybe (pagal juos) nuraminti antgamtines jėgas valdančias gamtą.

Helovino simbolis

Tą pagonišką tradiciją užvaldo satanistai, kurie Helovino naktį (iš spalio 31 į lapkričio 1) jungia su „juodosiomis mišiomis“ ir seksualinėmis orgijomis susijusiomis su demonišku kultu. Nuo viduramžio laikų buvo tikima, kad prieš pragarišką burtininkų galią ir nuo visokios rūšies blogio saugo į tuščiavidurį moliūgą įdėtos žvakės šviesa, kuri iki šiol yra Helovino simbolis ir tuo pat metu žaismingas rekvizitas. Tai vadinama Jack – o žibintu nuo pavadinimo naktinių sargų arba vardo žmogaus nubausto už paktą su velniu (pagal Islandijos legendą), prasidėjusios rudens naktį su moliūgo žibintu net iki Paskutinio Teismo dienos. Išskaptuotas moliūgas suformuotas pagal demono galvą su uždegta viduje žvake.

Rimta grėsmė dvasiai

Gėdingas Helovinas atrodo nekalta „šventė“ tenkinanti vienintelį poreikį paslaptingumą, kam pasitarnauja persirengimas burtininkėmis, vampyrais, dvasiomis ar velniais, atitinkami daiktai sukeliantys grėsmę, baimę, išgąstį. Yra tinkamas momentas būrimui liečiančiam santuoką, laimę, sveikatą ir mirtį. Šią dieną šaukiasi šėtono pagalbos. Faktiškai Helovinas gali tapti forma atskleidžiančia paslaptį apie okultinį – demonišką pasaulį.

Kaip dirbtinis skirtingų, svetimų krikščionybei tradicijų kratinys, naudojasi pavojingais tikėjimais ir kultais (turi satanistinę konotaciją). Ženklai naudojami tos „šventės“ metu kaip mirtis, kraujas, dvasios  (persirengimas kostiumais su tikslu suklaidinti, apgauti dvasias aplankančias žmones paskutinę spalio dieną), atsiveriant dvasiniai tikrovei kertant psichologinį lygmenį, atsižvelgiant į pasaulėžiūrą ar religijos sferą. Helovinas gerai užsibuvo Europos kultūroje. Yra mėgiamas kultūros namuose, mokyklose ir dažnai siejasi su okultizmo, ezoterikos propagavimu (būrimais, spiritizmu). Iš religinio – filosofinio požiūrio, šio įpročio praktika tampa rimta grėsmė dvasiai.

Susumuojant Helovino „šventės“ problemą, verta pabrėžti, kad magiškas elgesys tampa esmine šio kulto dalis. Mąstymas ir veiksmas okultinis - ezoterinis orientuotas ne tik į dalykus susijusius su žemišku gyvenimu, bet siekia daug toliau, į dvasinę žmogaus sferą atveriantis jį pavojingai tikrovei palydint jį iki praradimo santykių su Dievu pačiu savimi ir kitais žmonėmis.

Vertė kun. Edmundas Rinkevičius