Joga

Joga

P. Dr. Clemens Pilar Cop

Daugelis šiandien su joga sieja kūno pratimus ir atsipalaidavimo technikas. Todėl visiškai nestebina, kad joga suvokiama tik kaip tam tikra indiška „Wellness strategija“. Bet kas kažkiek ilgiau yra užsiiminėjęs joga, tas žino, kad joga yra kur kas daugiau ir ji neįsivaizduojama be savo dvasinės dimensijos. Indai, prieš maždaug 100 metų jogą atnešę į Vakarus, nesukėlė nė menkiausio įtarimo tuo, kad joga yra religinis išganymo kelias induistinėje pasaulėžiūroje. Pastaraisiais dešimtmečiais joga yra dažnai praktikuojama krikščionių ir susidomėjimas ja auga. Taigi iškyla keletas svarbių klausimų: ar jogą iš tiesų įmanoma visiškai atskirti nuo jos religinio–filosofinio konteksto ir praktikuoti ją kaip gryną ir „neutralią“ Wellness strategiją? O galbūt galima religinę jogos reikšmę taip pakeisti, kad ji taptų krikščioniška joga?

Kas yra joga?

Jogos sąvoka kildinama iš sanskrito šaknies yuj, kuri reiškia „pririšti“, „įsikinkyti“ arba „susivienyti“. Bendrai paėmus, joga remiasi labai plačia vertybių, dvasinių laikysenų ir metodų skale, kurie vystėsi Indijoje 5000 m. bėgyje ir gali būti laikoma tikruoju indiškosios civilizacijos pagrindu. Savo esme joga yra Indijai specifiška „dvasinė-psichinė technika“.

Indijos dvasingumo tradicija remiasi keturiomis pagrindinėmis sąvokomis: karma, maja, nirvana ir joga.

  • Karma aptaria priežasties ir pasekmės įstatymą, kurio dėka sukasi atgimimų ratas.
  • Maja yra kosminė iliuzija, kuri žmogų laiko pavergusi tol, kol jis nesuvokia savo tikrosios dieviškos prigimties.
  • Nirvana yra aukščiausia neišsakoma realybė, grynoji būtis, kurioje išsitrina bet koks individualumas ir asmenybė.
  • Jogos sąvoka yra išreiškiami visi metodai ir technikos, kurių dėka žmogus įveikia savo nežinojimą, pakyla į dieviškumo sferą ir per apšvietimą (samadhi) pasiekia galutinį išsivadavimą iš atgimimų rato.

Yra labai daug jogos atmainų: grynų pažinimo kelių (pvz. jnana joga), teisingo veikimo jogų (karma joga), jogų, kuriose pagrindinę vietą užima dievybių garbinimas ir meilė joms (bhakti joga) bei įvairių tantrinės jogos formų bei jų atmainų, kurių viena, paplitusi Vakaruose, yra hatha joga, savo kūno pratimais tarnaujanti paruošimui ir įvedimui į meditaciją.

Kundalini jogoje „gyvatės energija“ turi praeiti per čakras.

Esminės yra žmogaus pastangos, be kurių išsilaisvinimas iš nežinomybės ir tuo pačiu išganymas yra nepasiekiamas. Tuo pačiu jogą jos pirmykštėje formoje galima pavadinti savęs išganymo keliu transcenduojant save dvasinių-psichinių technikų pagalba.

Netgi ir bhakti jogos mokymas apie galutinį susivienijimą su pasirinktaja dievybe, suvokiamas kaip malonės aktas, kuris teikiamas į pagalbą ateinančios dievybės, savo išeities tašku laiko iš žmogaus išplaukiančią garbinimo iniciatyvą.

Ar egzistuoja neutrali joga?

Nekyla abejonių, kad daugelis jogos pasekėjų Vakaruose visų pirma praktikuoja jogą ne religinių motyvų vedami, bet vien tik siekdami fizinio atsiplaidavimo. Specialistai tokią jogą pašaipiai vadina „vakarietiška pop-joga“. Ši joga, nesvarbu, ar tarnaujanti nugaros masažui, ar siejama su kvėpavimo pratimais, neliečia religinės tematikos.

Bet kas nesustoja ties paviršiumi ir nepradeda rimčiau gilintis į jogą, tas labai greitai susiduria su induizmu. Vienas žvilgsnis, mestas į literatūrą pradedantiesiems, visuomet užklius už nuorodų į religinį Indijos pasaulį, net jeigu kalbama tik apie azanas (kūno laikysenas), kurios pavadintos indiškų dievybių vardais. Žymiausių jogos žurnalų, kuriuos galima įsigyti kioskuose, turiniai didžiaja dalimi mirga nuo religinių sąvokų. Pastaraisiais dešimtmečiais joga daugeliui tapo vartais į religinę induizmo pasaulėžiūrą. Tik paviršutiniškai žvelgiant joga atrodo neutrali. Bet savo esme ji yra integrali Rytų religijų dalis.

Joga iš esmės yra indiškas fenomenas, todėl kitų dvasinių tradicijų kultūros turėtų aiškiai skirtis savo pavadinimais. Dr. Georg Feuerstein

Hatha jogos pratimai nėra skirti atsipalaidavimui, kam logiškai prieštarauja ir pats jogos pavadinimas, o sukurti prievartiniam viso žmogaus kūno fiziologijos performavimui. Tam reikalinga pažadinti paranormalias ir antžmogiškas galias. Nežiūrint to, kad patys indų jogai įspėja nesinaudoti šiomis galiomis, joga vis tiek tarnauja šiems tikslams.

Ar egzistuoja „krikščioniška joga“?

Kadangi jogos sąvoka yra labai plati ir apima visas meditacijos ir askezės formas, kurių pagalba Rytų žmogus siekia prisiartinti prie dievybės ir susijungti su ja, gali iškilti klausimas, ar jogos negalima tiek perinterpretuoti, kad taptų pateisinama „krikščioniška joga“? Galbūt krikščioniška joga praturtintų krikščionišką tikėjimą, o gal atvirkščiai – jogos praktikavimas bažnyčiose veda prie aiškumo ir krikščioniško profilio praradimo?

Neturėtume kalbėti apie krikščionišką jogą, nebent ji tikrai būtų induizmo ir krikščionybės mišinys. Dr. Georg Feuerstein

Kalbėjimas apie krikščionišką jogą yra problematiškas dėl įvairių priežasčių:

  • Joga visuomet akcentuoja žmogaus pastangas, kurias šis turi padėti, kad atsivertų Dievui ar Dieviškumui.
  • Krikščioniškasis tikėjimas akcentą deda ant Dievo pastangų, kuris žmogui ateina į pagalbą ir jį išvaduoja savo gryna malone.
  • Joga pabrėžia vidujiškumo kelią ir mistinį susivienijimą su Dievu ar Dieviškumu, kuris pasiekiamas kelio pabaigoje.
  • Krikščionybė grindžiama istoriniu Dievo tapimo žmogumi įvykiu. Išganymas glūdi ne vidiniame apšvietimo išgyvenime, bet tikėjimo Jėzumi Kristumi akte. Per sakramentus – ypatingai per Eucharistijos sakramentą – visas žmogus savo kūnu ir siela yra suvienijamas su Dievu.
  • Krikščioniškos pastangos siekiant šventumo negali būti sulygintos su jogo pastangomis, nes krikščionio pastangos nėra išganymo paieškos, bet tik atsiliepimas į jau įvykusį išgelbėjimą.
  • Jogos išganymo tikslas yra žmogiškosios kondicijos įveikimas ir ypatingos sąmonės būsenos pasiekimas (apšvietimo ir išsilaisvinimo nuo savojo „aš“ vienybės su visuma patirtyje).
  • Krikščioniškasis tikėjimas savo Dievo tapimo žmogumi žinia skelbia galutinį Dievo ištarimą „taip“ žmogui, kuris išvaduojamas ne nuo savo kūno, bet yra išganomas ir pašvenčiamas savo kūne. Išganymas reiškia ne individo sunaikinimą, bet jo pašventimą. Krikščionio išganymo tikslas yra ne apšvietimas, o amžinas meilės dialogas.

Šaltiniai:

Eliade, Mircea, Yoga – Unsterblichkeit und Freiheit, Frankfurt a. Main 1985.
Feuerstein, Georg, Die Yoga Tradition. Geschichte Literatur, Philosophie&Praxis, Yoga Verlag Wiggensbach 2009.
Hummel, Reinhart, Yoga – Meditationsweg für Christen? Probleme einer christlichen Yoga-Rezeption, EZW-Informationen Nr. 112, Stuttgart 1990.
Michaelis, Axel, Der Hinduismus. Geschichte und Gegenwart, München 2006.
Waesse, H., Kyrein M., Yoga für Einsteiger, Gräfe und Unzer Verlag, München o. J.

Iš vokiečių kalbos vertė Vytautė Maciukaitė

Scroll to Top
Skip to content