BM Slide Login

Paieška svetainėje

Angelas

angelas

Kritiška pozicija

Angelai populiarūs. Tuo metu, kai intelektualizuota teologija 20 a. atsisveikino su Dievo pasiuntiniais, už Bažnyčios ribų dėl ezoterikos mados bangos augo naujas susidomėjimas šviesiomis dangaus būtybėmis. Tuo tarpu angelai vėl yra mėgiami krikščionių. Tačiau ne viskas, kas šiomis dienomis siūloma angelų kulto rinkoje, atitinka biblijinį mokymą apie dvasių pasaulį.

Angelai Biblijoje

Biblijoje apie angelų pasaulį nėra jokio nuosavo paaiškinimo, taip pat ir jokio sistemingo mokymo. Jų egzistavimas yra nusakomas paprastai. Biblijos vaizdiniuose angelai apibūdinami kaip kažkokios dvasinės būtybės, kurios tarnauja Dievui (sudaro „Dievo palydą“). Pranašų vizijos išskiria ypatingus angelus, serafimus ir cherubinus, kaip galingas dvasines būtybes, kurios apsupa Dievo sostą ir garbina Dievą savo šlovinančiomis giesmėmis (palyginimui, Izaijas 6, 1-13; Ezechielis 10, 1-22).

Biblijos tekstuose jie susitinka su žmonėmis kaip pranešantys Dievo valią pasiuntiniai, arba kaip saugantys palydovai. Jau Senajame Testamente kalbama apie tautas saugančius angelus. Naujojo Testamento tekstuose randamas savaime suprantamas tikėjimas asmeniniu angelu sargu, kurį turi kiekvienas žmogus.

Teologai pamėgino sudaryti sistemingą angelų hierarchiją iš retai pasitaikančių duomenų ir netiesioginių nuorodų. Visgi šis sistemingas angelų mokymas yra spekuliacinio pobūdžio, ir tokia forma Biblijoje neaptinkama.

Apskritai visos kalbos apie angelus Biblijoje yra šalutinės, joms teikiama antraeilė reikšmė.

Arkangelas Mykolas

Bažnyčios mokymas apie angelus

Bažnyčia savo mokymuose visada teigdavo, kad angelai egzistuoja. Mokymai pirmiausia turėtų atmesti angelų sureikšminimą ir jų garbinimą.

Katalikų Bažnyčios pasaulinis katekizmas trumpais sakiniais apibendrina:

  • Angelai yra dvasinės būtybės, kurios nepaliaujamai šlovina Dievą ir tarnauja vykdant Jo šventąjį planą, skirtą kitoms būtybėms: „Visuose mūsų geruose darbuose kartu veikia angelai.“ (Šv. Tomas Akvinietis, 1, 114,3, ad 3) (WKKK 350).
  • Angelai supa Kristų, savo Viešpatį. Ypač jie jam tarnauja įgyvendinant jo šventąjį planą, skirtą žmonėms (WKKK 351).
  • Bažnyčia garbina angelus, padedančius Bažnyčiai jos žemiškajame piligrimystės kelyje ir serginčius kiekvieną žmogų (WKKK 352).

Bažnyčia garbina išskirtinai tik šiuos tris Biblijoje paminėtus Arkangelus: Mykolą, Rafaelį (Rapolą) ir Gabrielių. Romos konciliume 745 metais vadovaujant popiežiui Zacharijui buvo uždrausta šauktis kitas angelų būtybes kitokiais vardais.

Angelų kultas ezoterikoje

Užėjus ezoterikos bangai angelai vėl tapo populiarūs. Šiandien rinką užplūdo angelų literatūros srovė ir įvairūs angelų produktai. Taip pat ir ezoterikoje nėra jokios bendrai galiojančios angelų mokymo sistemos, ir kiekvienas pardavėjas teigia skirtingus dalykus.

Apibendrintai galima išskirti keletą skirtumų tarp ezoterinio ir Biblija paremto evangelinio supratimo:

angel1

  • Biblijoje angelai suprantami kaip Dievo kūriniai, o ezoterikos supratimu jie yra universalios dieviškos energijos „emanacijos“ (pasklidimas, išspinduliavimas – vertėjo pastaba). Kartais mokoma, kad angelų egzistavimas yra kiekvienos būtybės pakopa, žmogaus taip pat, kai jis po nesuskaičiuojamų reinkarnacijų galiausiai susivienija su Dievu.
  • Pagrindinis tikėjimo teiginys yra tas, kad angelai yra dvasiniai palydovai ir patarėjai.
  • Angelų žinutės pasiekiamos per mediumo būseną („prisijungiant prie kanalo“). Specialūs angelų mediumai siūlo tokias paslaugas.
  • Angelai visų pirma apibūdinami kaip aukštesnės „energijos“ arba „virpesių“ būtybės, kurios „energetiškai“ paveikdamos turi padėti žmonėms.
  • Magiški daiktai yra neva sukurti su angelų pagalba. Angelų esencijos, angelų amuletai, angelų kortos ir daug kitų tariamai yra pačių angelų energetiškai pakrauti ir pažymėti – po to brangiai parduodami rinkoje.
  • Angelai magiškų ritualų metu yra iškviečiami, ir tokiu būdu turi padėti išpildyti asmeninius norus.

amuletas

Į ką krikščionys turi atkreipti dėmesį

Naujesnių laikų angelų kultas tikriausiai yra pasipriešinimo ženklas nusivylus racionaliais ir materialiais pasaulio aiškinimais. Tuomet sukyla transcendencijos ir aukštesnės jėgos apsaugos ilgėjimasis. Mintis apie lydinčias saugančias jėgas, kurios žmogui viską duoda iš tyros meilės ir nieko nereikalauja, atrodo labai patraukliai.

Krikščionys, susidurdami su angelų tematika, turėtų atsižvelgti į tai, kad:

  • Bet koks magiškas veiksmas su angelais, ar tai būtų ritualinis užkalbėjimas, kad jie taptų norų išpildytojais, ar angelų amuletų naudojimas, neva angelų „energizuotų“ daiktų nešiojimas prieštarauja krikščioniškajam tikėjimui.
  • Mediumo naudojimas tam, kad iš angelų būtų gautos žinutės arba patarimas, yra priskiriamas spiritizmui, ir krikščionims šios praktikos neleidžiamos.
  • Didžioji dalis paplitusios literatūros apie angelus turi procentiškai daug ezoterinės ideologijos, perteikiamas toks dievo ir žmogaus supratimas, kuris prieštarauja krikščioniškajam tikėjimui. Todėl literatūrą apie angelus reikėtų kritiškai analizuoti.

Išsamesnė informacija čia