BM Slide Login

Paieška svetainėje

Tikroji sveikata – gyvenimo atrama

Vasario 11-oji yra Pasaulinė ligonių minėjimo diena ir Lurdo Švč. Mergelės Marijos liturginė šventė. Ligoniai ir Viešpaties Motina – tai dvi neatskiriamos sąvokos, nes ne tik per Mariją į pasaulį atėjo Atpirkėjas, ir nuodėmingoji žmonija buvo išgelbėta, bet Jos vaidmuo mūsų išganyme yra niekuo nepakeičiamas - Ji nuolat už mus meldžiasi ir trokšta, kad pirmiausia sergantieji nuodėmių ligomis būtų išgydyti, nes kas iš to, jei į Amžinybę keliautų išvengę kūno ligų, bet užnuodyti mirtinų puikybės nuodų.

1858 metais Lurde Švenčiausioji Mergelė, pasirodžiusi keturiolikmetei piemenaitei Bernadetai Subiru, sakė: „Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“. Ši žinia yra esminė užuomina, bylojanti, kad žmogaus siela turi kasdien atsinaujinti Kristaus malonėje, nes Aukščiausiasis, apdovanojęs Mariją neregėtu tyrumu, jei leisime Jam veikti mumyse, ir mus užlies savojo šventumo dorybių banga, be kurių Anapusybėje neįmanoma būti laimingu.

Marijai apsireiškus Lurde, netrukus ėmė vykti stebuklai, nes tikintieji, kurie meldė išgijimų, atgaudavo regėjimą, pasveikdavo luošiai ir iš kitų įvairiausių nesuskaičiuojamų sielos ir kūno ligų buvo išvaduojami žmonės. Anuomet prasidėję stebuklingi Viešpaties darbai, užtariant Marijai, tęsiasi ir dabar...

Įsimintinas paradoksas: šv. Bernadeta, su kuria yra susijęs išgydymo malonių lietus milijonams piligrimų, pati buvo silpnos sveikatos. Kai 1864 metais, sulaukusi dvidešimties, tapo vienuole, ją nuo mažumės varginę astmos priepuoliai taip pasunkėjo, kad liga privertė ją devynerius metus išgulėti lovoje. Negana to, ji dažnai kentėjo dėl kai kurių seserų nesupratingumo ir atšiaurumo. Visus išbandymus ji ištvėrė ramiai (net su šypsena lūpose), ir už viską dėkojo Jėzui bei Marijai. 1879 metais balandžio 16 dieną astmos nualinta, bet dangaus stiprinama iškeliavo Namo.

Akivaizdu, kad Dievas šv. Bernadetą pasirinko savuoju gailestingumo įrankiu, per kurį yra liejamos malonės ne tik į Lurdą atvykstantiems keliauninkams... Jos gyvenimas atitiko apaštalo Pauliaus pavyzdį, kuris sakė, kad savo kentėjimais prisideda prie Kristaus kryžiaus kančių įprasminimo, nes juos aukojo dėl Bažnyčios narių antgamtinės gerovės (plg. Kol 1, 24).  

Taigi tikroji sveikata – ne kūnas be ligų, bet siela be nuodėmių. Tikroji sveikata – kai, mums sutinkant, išoperuojamas mūsų mąstymo puikybės auglys, ir ateina suvokimas, kad įmanoma pradėti daryti tai, ko dabar iš mūsų nori Dievas. Tikroji sveikata, - kai žvelgi į kenčiantįjį ir esi taip pripildomas gailestingumo artimui, kad užmiršti save ir su Evangelijos samariečio dvasia padedi kitam. Tikroji sveikata, - kai kartais turi kūno dieglį, kuris kaip apaštalui Pauliui (plg. 2 Kor 12, 7) padėjo kukliau vertinti save ir kaskart labiau pasitikėti Viešpačiu, bet vis tiek neaptingsti pagelbėdamas tam, kurį siunčia Jis.

Tačiau Pasaulinės ligonių dienos proga prisimename ne vien „geruosius samariečius“, kurių tarnystės ligoniams indėlis yra daugiau nei aukso vertės, bet ir sergančiuosius, kuriems lemta pasveikti ir savo ruožtu padėti tiems, kurie dėl ligų kenčia. Teauga tikinčiųjų sąmoningumas, ir jie nedelsia, kai mato, kad jų artimų ligonių jėgos silpsta, pakviesti kunigą su Ligonių patepimo sakramentu, kurio patarnavimai aplinkiniams atliepia Jėzaus pasiuntinybę: „Gydykite ligonius!“ (Mt 10, 8).

Verta dažnai prisiminti popiežiaus Benedikto XVI žodžius, kurie aiškiai byloja, kad žmonių išgydymai yra integrali išganymo dalis: „Visi keturi evangelistai sutartinai liudija, kad ligonių gydymas ir Dievo Karalystės skelbimas buvo svarbiausi dalykai visoje viešojoje Jėzaus veikloje. Iš tiesų, liga yra Blogio veikimo pasaulyje ir žmoguje ženklas; pagydymas liudija, kad Dievo Karalystė arti. Jėzus Kristus atėjo tam, kad blogį išrautų su šaknimis, o ligonių pagydymai byloja apie artėjančią pergalę, kurią Jis laimės savo Mirtimi ir Prisikėlimu“.

Tepasitraukia iš visų ligonių širdžių bei kūnų net mažiausios ligų bacilos, kurios stabdo artėjančią galutinę Viešpaties pergalę!

Kun. Vytenis Vaškelis