BM Slide Login

Paieška svetainėje

Tikėdami Jo viltyje nepalūšime

Atviromis sielos akimis žvelgiame į save, kitus, gyvenimą ir apmąstome šv. Jėzaus Teresėlės žodžius: „Viskas yra malonė“. Jėzuje slypi visas egzistencijos sritis apimanti malonė - didžiausias gėrio potencialas, kuriuo tinkamiausiai pasinaudojame tada, kai tikime bei pasitikime Jo žodžių išsipildymu ir stengiamės jų laikytis kasdienybėje. Tik Jėzaus priėmimas į savo širdį mums atveria nesugriaunamo optimizmo horizontus...

Dievo Sūnaus apsireiškimas pasaulyje – pirmiausia Jo atėjimas į žmonių širdžių pasaulį, nes kas iš to, jei visa Visata kaip žiedlapis atsiveria Atpirkėjo šviesai, o žmonių širdys, nuodėmių įšale įkalintos, būtų negrįžtamai atstūmusios Malonę. Nors kartą gyvenime turime padėkoti Viešpačiui, kad mus aplenkė pražūtinga dalies neištikimųjų angelų lemtis, nes jų visiškai sąmoningo prieš savo Kūrėją maišto mastas pranoko mūsų pirmųjų tėvų didžiąją neklusnumo nuodėmę. Su Adomu ir Ieva mes neperžengėme tos ribos, už kurios būtume įžengę į nuolatos prieš Dievą kariaujančių, aplinkinių bei savęs neapkenčiančių ir išsigimimo genetiniu kodu paženklintųjų stovyklą.

Dievo Žodis (Jn 1, 1) nors iš anksto žinojo, kad ne visi priims Gerąją Naujieną, tapo kūnu, kad mes, atsižadėdami kūniškumo (Kol 2, 11), leistumės sudievinami ir grįžtume į save – į Jo nauja malone sužydėjusius savo širdžių sodus. Tai – egzistencinį pokytį dovanojantis sugrįžimas, nes, kai pakviečiame Viešpatį į save, keičiasi mūsų vidinės nuostatos, nes Jis nori mus padaryti amžinais optimistais, kurie ne tik įvairiuose išmėginimuose išlaiko pozityvų žvilgsnį, bet ir savo mirties valandą mokės Jam ramiai ištarti „tebūnie“, nes turės nepalaužiamą viltį bei savąją prisikėlimo dalį Jo Prisikėlimo karalystėje.

Esame gyvenimo mokykloje ir kiekvieną problemą kaip jautį už ragų turime mokytis griebti iš pašaknų. Susidūrę su išbandymais neaimanuosime, neįsileisime baimės ir kitiems nesiskųsime: „O man viskas krenta iš rankų, nesiseka, į mane namiškiai ir bendradarbiai žiūri iš padilbų, manimi nebepasitiki, už akių apkalba; mano nervų sistema nusilpo, sveikata pašlijo...“ Juk negatyvių dalykų išpažinimas veda į nusivylimą gyvenimu, o iš karto ieškojimas problemų priežasčių ir tinkamų sprendimų jas mažinti ir šalinti neleis neigiamoms emocijoms užtemdyti mūsų sveiko proto balso, bylojančio: „Laikykis, žmogau; kreipkis malda į Dievą, prašyk bendraminčių pagalbos; eik pasivaikščioti, paskambink bičiuliui, sportuok, daryk viską, kad tik nepakliūtum į depresiją bei klaidingų minčių žabangus“.

Pozityvaus krikščioniško požiūrio ugdymas formuoja įprotį kaskart susidūrus su išmėginimais, užuot nuliūdus, nedelsiant imtis iniciatyvos ieškoti teisingų sprendimų. Svarbu atsiminti: kai žmogus atsiduria nerimo būsenoje, tinkamų sprendimų paieška slopsta, o išlikimas širdies bei proto ramybėje suteikia įžvalgumo bei išmanymo daryti tai, kas būtina.

Vienas tėtis pateikė pamokantį liudijimą. Kartą, kai jo dukrelė mokykloje užmiršusi paliko pusryčių dėtuvę, jai tėvai liepė pusryčiauti mokyklos valgykloje. Kitą dieną mergaitė ėmė skųstis, kaip neskaniai ji valgė mokykloje... Tėvas jai tarė: „Tu pernelyg sutirštini spalvas. Visi valgiai negali būti neskanūs. Keisk požiūrį ir valgykloje ieškok tokio patiekalo, kuris tau patinka, nes tu liksi be pusryčių ir būsi alkana“. Ji nusiminusi palenkė galvą ir pasakė, kad stengsis. Kai vėliau tėvelis pamatė jos veide šypseną, nustebęs paklausė: „Kaip tu papusryčiavai?“ „Puikiai!“, - atsiliepė mažoji moksleivė, - „aš valgiau vištos gabalėlį ir paskui pyragaitį: buvo labai skanu!“ „O aš maniau, kad tu pasakysi, jog mokykloje visi valgiai neskanūs...“, - tarė tėvas. „Taip, jų visai nenorėjau valgyti... Bet aš apie juos pradėjau gerai galvoti ir jie pasidarė skanesni!“

Šios mergaitės pavyzdys tepadeda mums taisyti savo požiūrius. Jei anksčiau sakėme: „Vėl mane ištiko sunkumai!“, tarkime: „Turiu naują galimybę juos įveikti!“ Problemos manęs neužvaldys, nes man padeda Visagalis - aš Juo pasitikiu... Jis yra ne tik mano Išganytojas, bet didžiausias mano rėmėjas ir pagalbininkas visuose reikaluose bei visose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose. Todėl aš Jam atsiduodu ir Juo nenusivilsiu per amžius!

Kun. Vytenis  Vaškelis