BM Slide Login

Paieška svetainėje

Kiek verti pinigai?

Am 8, 4 – 7; 1 Tim 2, 1 – 8; Lk 16, 1 – 13

Kiek verti pinigai? Vieniems tai viskas. Kitiems - niekas. Tai nereiškia, kad tie pirmieji jais naudojasi, o antrieji jų neturi. Vis tiek tarp tų kraštutinių nuostatų yra dar vienas evangelinis požiūris į materialines vertybes. Iš vienos pusės girdime Jėzaus perspėjimą ,,Negalite tarnauti Dievui ir mamonai“. Godumas tai viena iš didžiausių nuodėmių. Vienas iš turtingiausių Lenkijos žmonių (Janusz Polikot) taip komentuoja tą nuodėmę: ,, Stengiuosi suprasti, kokiose aplinkybėse gimsta godumas. Pirmiausia: kai jaučiamės giliame pavojuje, visur skelbiamas nesaugumas, netikint savimi, jaučiant aplink save visišką nepasitikėjimą ir visais būdais stengiamasi kompensuoti tą diskomfortą – pirmiausia godumu kaupiant turtą ir pinigus. Bet tai ne pabaiga. Įsigiję pagaliau turtą – tai mano atvejis – bijome jo nepagausinti arba neprarasti, tai atsitinka neatsargiai elgiantis. Įkliūname tada į žabangus: kadangi turim pinigų, turim apie juos suktis ir investuoti. Godumas slepiasi po abejingumo kauke.“

Iš kitos pusės Jėzus drąsina, gal nustebindamas daugelį: ,,darykitės bičiulius su apgaulinga Mamona. Evangelija, kaip visada stato žmogų tarp gyvenimo paradoksų. Jėzus nei demonizuoja, nei sudievina pinigus. Pinigai yra tik priemonė. Svarbus yra žmogus, o tikslas yra Dievas. Nepriklausomai nuo to kiek žmogus turi visada galima įkliūti į godumo žabangus. Betgi ir rašytojai pastebi: ,,negerai, kai didžiuojasi turtingi, bet negerai ir kai vargšai pavydi“.

Koks turi būti Jėzaus mokinio kelias verslo keliuose? Evangelijoje skaitome, kad už apsukrų veiksmą Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgė. Pagyrė ne už suktybę, bet už gudrumą. ,,Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai“. Tai svarbi tiesa, kurią Jėzaus išpažinėjai girdi savo adresu. Tai yra taip pat intriguojanti užduotis, kurią Dievas iškelia mums. Kaip pasišvęsti darbui, uždirbti pinigus, padidinti turtą – kad padidėtų taip pat mūsų lobis danguje? Tas sumanumas turi būti mūsų vadovas – viena iš keturių pagrindinių, pamatinių dorybių dvasingume vadinama ,,visų dorybių karaliene“. Vienoje publicistinėje programoje kažkas garsiai pareiškė, kad mūsų būties stiliuje (galvoju, kad taipogi krikščioniškame) sunkios aplinkybės priverčia mus dideliems darbams ir tautos solidarumui, bet šiai dienai mums stinga solidarumo. Todėl gal verta šiandien įsisąmoninti tuos charakterio bruožus, kurie leidžia mums iškelti solidumą kasdien ir teisingai elgtis su savo uždirbtais pinigais. Kad darbas netaptų Dievu, ant kurio altoriaus sudėtume savo ir šeimos gyvenimo auką. Pop. Jonas – Paulius II enciklikoje Centesimus annus, 32 rašė: ,,Žmogus dirba su kitais žmonėmis dalyvaudamas ,,visuomeniniame darbe“, kuris apima kaskart platesnį ratą. Jeigu kas gamina kokį nors daiktą, tai šitai daro ne tik dėl savo naudos, bet ir tam, kad kiti galėtų tuo darbu naudotis už teisingą kainą, nustatytą laisvu susitarimu, abiem pusėms sutinkant“ . Popiežius kalba apie prisiėmimą rizikos už savo ir dirbančio šeimą, (apie prarastą žodžio kilnumą – Pacta sunt servanda – susitarimo reikia laikytis).

Ir taip į klausimą kiek verti pinigai, klausiame kiek vertas yra mūsų darbas? Darbas turi ne tik tarnauti, kad uždirbtume pinigus. Tai vertybė, per kurią reiškiamės kaip žmonės ir formuojasi mūsų asmenybė. Darbas turi mums padėti džiaugtis gyvenimu, o ne griauti gyvenimą. Galbūt pelnyti daugiau pinigų, bet kada juos išleisti? Galbūt geriau uždirbti, bet kiek išleisti? Galbūt didesniu tapti, bet ar atsiminsi savo vaikus ant savo kelių? Galbūt tai darai dėl šeimos, bet ar dar žinai savo šeimą?

Jėzus pataria mums iš gerumo, o ne dėl to kad įklampinti mus į ginčus ,,darykitės bičiulių su apgaulinga Mamona..., bet negalite tarnauti Dievui ir pinigui“. Todėl gal verta savo pasaulyje įvairius rūpesčius kreipti labiau į Dievo išmintį ir pasirodys ,kad tai geriausias gyvenimo sprendimas.

Pagal kun. Dariusz Dąbrowski COr
Parengė kun. Edmundas Rinkevičius 2010 09 19