Paieška svetainėje

Ieškoti prasmės – ieškoti tvarkos

Koh 1, 2; 2, 21 – 23; Kol 3, 1 – 5. 9 – 11; Lk 12, 13 – 21

Prisimenate žibsnius gatvėse pasaulio futbolo varžybose? Įsisiautėjusių "sirgalių“ veidai, kvaili žvilgsniai, iškreiptos lūpos... Žinoma tai susiję ne tik su sportu. Chaosas viešpatauja politiniame gyvenime. Neteisėtumas, rodos, siekia valdyti ekonominį gyvenimą. Nestebina tai, kad gimsta anarchistiniai judėjimai - be to, ne nuo šiandien. Iš kitos pusės bunda fašistinis potraukis: stipri ir negailestinga organizacija turėjo būti atsakas į beyrantį visuomenės gyvenimą.

Ar tos abi prigimtys - anarchistinė ir fašistinė - turi ką bendro? O narkomanija? O alkoholizmas? O ieškojimas užsimiršimo sekse? O augantis savižudybių skaičius? Visa tai šiuolaikinės Europos ligos. Viskas išteka iš vieno šaltinio. Bet tai nėra naujas šaltinis. Koheletas, senovės išminčius, klausia, kiek yra vertas gyvenimas. Ir atsako: ,,Tuštybių tuštybė ir viskas tuštybė...“ Šaltinis, iš kurio sunkiasi asmeninės ligos, taip pat ir mūsų laikais laikomas beprasmio gyvenimo pojūčiu. ,,Viskas tuštybė...“ Bet išmintingasis Koheletas nesustojo ties tuo tvirtinimu. Ieškojo ir klausė toliau. Kaip ir mes turėjo daug įkvėpimo. Tačiau baigdamas knygą rašė: ,,Visa tai išklausęs: Dievo bijok ir laikykis Jo įsakymų, nes visas žmogus tame!“

Žmogaus gyvenimas turi prasmę, reikšmę ir svorį. Bet tai gali suprasti tik tas, kas turi teisingą ir subalansuotą vertybių hierarchiją. Kas žino, kas yra svarbu, kas svarbiau, kas nesvarbu, o kas svarbiausia. Čia nekalbama apie ribą tarp gėrio ir blogio. Tai būtų tik kažkoks menkas minimumas. O jeigu ir to minimumo nėra? Pasaulis sunkiai serga. Pasaulis be Dievo.

Vertybių hierarchija... Ne mums ją nustatyti. Stebimės atradėjais: Kolumbu ir Marija Kiuri. Kodėl neturime ambicijų atrasti moralinių vertybių ir jų tarpusavio ryšio? Kodėl sugebame žavėtis kosmoso tvarka, nepaprasta atomo sandara, o neregėta tvarka, kurią Kūrėjas suteikė pasauliui moralinėmis vertybėmis, mūsų beveik nedomina? Užtenka tą tvarką pamatyti, susižavėti ja, sužinoti – ir... ir suprasti tų vertybių bangas, jų tvarką jų logiką. Vertybių hierarchija įrašyta žmogaus sielos gelmėje, komentuota ir priminta, tokių žmonių kaip Koheletas, o virš visų - Jėzaus, tai nėra kažkas šiai dienai ir rytdienai. Tai yra tvarka statanti amžinybę.

,,Kvaily! – sako Jėzus – dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės!“ Krikščionis turi būti realistas. Giedame psalmę: ,,Į dulkes paverti žmogų ir sakai: Grįžkit, žmonių sūnūs! Žmogus yra kaip žolė, kuri auga: rytą žalia ir žydinti, vakare nuvysta ir sudžiūsta.“ Krikščioniškas realizmas eina toliau. Skaičiuoti dienas – tai sumanumas. Bet ,,kaupti lobius kad būti turtingam prieš Dievą – tai yra išmintis“. Žmogaus gyvenimas siekia amžinybę ir patį Dievą. Tai pamatas krikščioniškos ir giliai žmogiškos vertybių hierarchijos.

Ką tas turtuolis iš Jėzaus palyginimo darė blogai, rūpindamasis turto padidinimu. Anaiptol, Jėzus nesumažina svorio nei darbo, nei apdairumo, nei turto padidinimo. Prisiminkime palyginimą apie talentus ar dideles sumas pinigų? Tačiau visoje Evangelijoje gan aiškiai matyti, kad tai yra lėšos, o ne visas žmogus - ,,būti ar nebūti“. Ir kad prieš Dievą žmogus yra lobio vertas, yra neprilyginamas jokioms materialinės vertybėms. O po to: kas svarbu? Kas mažiau svarbu? Kas tik reikalinga? O ko nereikia? Ar žinai?

Apaštalas Paulius išsako tą pačią problemą sakydamas: ,,Siekite to, kas aukštybėse, ne to, kas žemėje“. Kas yra aukštumoje, kas labai malonu. Ar ne taip? Bet: ką reiškia ,,siekti to kas aukštybėse“? (Kol 3, 1 – 5)

Gal pasielgti taip, kaip Ivona. Per klaidą jai dienyne parašė ,,labai gerai“, nors buvo tik ,,gerai“. Atėjo į mokyklos kanceliariją su ,,reklamacija“. Įvairus buvo vertinimas aplinkoje. Bet vaikas išsirinko tai, kas aukštybėse, o ne tai kas žemėje“.

Gal pasielgti taip, kaip nusprendė Danielius, kai persikėlė pas kitą akademiką matydamas, jog įsitraukė į laiko švaistymą, o dar blogiau į girtuokliavimą. Jis privalėjo nusižeminti.

Gal taip kaip išsilaikė Hanka, kuri mandagiai, bet ryžtingai nukreipė vaikiną, kuris po trumpos pažinties pateikė visiškai nedviprasmišką pasiūlymą. Nors vaikinas buvo gražus, bet ji ieškojo daugiau.

Smulkmenos? Gal ir smulkmenos. Bet tos smulkmenos liudija apie teisingą gyvenimo sutvarkymą. Kai ateis sunki valanda, tada toks žmogus neklaus,kas yra gyvenimo prasmė. Atrasti prasmę – atrasti tvarką.

Kun. Tomasz Horak

Vertė kun. Edmundas Rinkevičius