BM Slide Login

Paieška svetainėje

Melsdamiesi mokomės melstis

XVII eilinis sekmadienis C

Pr 18, 20 – 32; Kol 2 12 – 14; Lk 11, 1 – 13

Kasdieniniame Apaštalų su Kristumi gyvenime buvo įvairių situacijų, tiek nereikšmingų, tiek svarbių. Šiandienos Evangelija primena situacijas, klausimus ir atsakymus, kurie turėjo reikšmės ne tik Apaštalams, bet taip pat ir kiekvienam, kuris nori sekti ir būti arti Jėzaus ir Jo Tėvo. O kas iš mūsų to nenori?

Apaštalų prašymas nukreiptas į Jėzų, kad juos išmokytų melstis, laikui bėgant turėjo stipriai išaugti, slaptai stebint Jėzų ir Jo nuostatą į maldą. Apaštalai matė Jo požiūrį į maldą. Apaštalai matė, kad žmogus, kuriuo pilnai pasitikėjo ir dėl kurio viską paliko, dažnai meldėsi. Evangelija du kartus patvirtina, kad Jėzus meldėsi naktimis ir vienumoje. Tas Jėzaus nusiteikimas maldai turėjo būti labai patrauklus mokiniams, nes žmogus savo prigimtimi privalo to ilgėtis, kad pakiliai ir vienareikšmiškai atsiplėštų nuo visko, kas yra nereikšminga jo gyvenime.

Jau pats Jėzaus pasišventimas maldai padėjo Apaštalams suprasti, jog malda buvo labai svarbi Jėzui ir patys troško joje dalyvauti. Apaštalų nepatraukė kokie nors aukšti ar nesuprantami Jėzaus žodžiai, juos traukė tylus ir nuolankus nusiteikimas. Toks nusiteikimas ir pradėjo jų domėjimąsi malda.

Aš prisimenu įvykį - vieną iš paskutinių Šv. Tėvo Jono Pauliaus II kelionių į Tėvynę, kai jis ilgam laikui paskendo brevijoriaus maldoje Vavelio Katedroje. Visiems tai padarė didžiulį įspūdį. Šios scenos daugelį kartų buvo rodomos televizijoje. Tai mums buvo nuostabi maldos pamoka - be jokių žodžių, gyva ir vieša nuostata. Besimeldžiančio Šv. Tėvo vaizdas man taip pat primena knygos ,,Dovana ir paslaptis“ žodžius, kurioje Jonas Paulius II pasakoja, kad jam geriausiu maldos mokytoju buvo tėvas, kurį jis matydavo susikaupusį ir besimeldžiantį.

Ta evangelijos scena kartu su pavyzdžiais liudija apie tai, kad mūsų nepaliečia nepaprasti žodžiai ir traktatai apie maldą, bet daug daugiau įtakos mums daro pavyzdys žmogaus, kuris sugeba melstis gražioje ir nuolankioje būsenoje bei gyvena malda.

Šiandien privalome padėkoti Jėzui, mūsų pilnoje meilės maldoje už asmenis, kurie gyvenimo būdu parodė mums, kas yra malda ir kaip mes ją turime praktikuoti. Tuo pat turime žinoti, kad kiti, ypač artimieji, laukia iš mūsų gero maldos pavyzdžio, susijusio su geru ir patraukliu gyvenimu. Įvairiais momentais, kurių net nepastebime patys, esame stebimi, kaip atrodo mūsų maldos ir gyvenimo ryšys. Čia pirmiausiai egzaminą laiko krikščionys tėvai savo vaikams, seminarijų, vienuolynų auklėtojai savo auklėtiniams. Žinoma, būtų gaila, jei klauptųsi maldai tik dėl to, kad yra stebimi ir melstųsi tik dėl kito žmogaus akių. Malda negali būti pasirodymui ar tapti priemone sukelti kam nors pavydą.

Jėzus aiškiai kalba apie maldos praktiką kitoje Evangelijos vietoje: ,,Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje“... (Mt 6, 6) Jei mokiniai nebūtų matę Jėzaus besimeldžiančio, nebūtų kreipiasi į Jį su tuo nepaprastu prašymu: ,,Viešpatie, išmokyk mus melstis“. O jei nebūtu to padarę, šiandien mes neturėtume ,,Tėve mūsų“ maldos, užtikrinančios mums, ,,kad niekada nesame, bet niekada našlaičiais, pražuvusiais žmonėmis, numestais į šio pasaulio prarają. <...> O be to šio pasaulio nihilizmas yra nugalėtas, kankynė apsigyvenusi mūsų sielose gali pasikeisti į pasitikėjimą“ (O. Clement).

Šios dienos evangelijoje toks pat gražus yra Jėzaus mokymas apie ištvermingą maldą. Mes turime mokytis tų pagrindinių ir kasdieninių susitikimų maldoje. Atsiminkime, kad maldos mokslas nepriklauso nuo to, kiek smulkiai aprašysime, kokia turi būti maldos esmė. Tai priklauso nuo to, kaip autentiškai priimame sukauptą nuolankią patirtį apie vidinį susitikimą su Dievu vykstantį mūsų širdyse ir Jo meilėje.

Kun. Leszek Skalinski SDS
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius