Paieška svetainėje

Melskis ir dirbk

XVI eilin. sekmadienis C 

Pr 18, 1 – 10a; Kol 1, 24 – 28; Lk 10, 38 – 42 

Viešpats Kristus savo mokyme pasinaudojo įvairiais pavyzdžiais, palyginimais. Ir šios dienos Evangelija yra pavyzdys to, kaip Kristus išnaudojo paprastus kasdieninio gyvenimo įvykius pamokymui apie pagrindines krikščioniško gyvenimo taisykles. Viešpats Jėzus apeina skersai ir išilgai visą izraelitų žemę. Kasdieninį išlaikymą Jam ir Jo mokiniams užtikrino įvairūs geri žmonės. Dabar matome viešnagę Lozoriaus ir jo seserų Marijos ir Mortos namuose. Marija atsisėdusi ,,prie Viešpaties kojų klausosi Jo žodžių“ (Lk 10, 40); ,,Morta ,,buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu“, arba stengiasi kaip geriau pavaišinti Mesiją ir Jo mokinius. 

Morta ir Marija tai dvi asmenybės. Morta reprezentuoja darbštumą, rūpestį. O tuo tarpu Marija - susikaupimą, jautrumą Dievo žodžiui, tylų pokalbį su Dievu. Kokią padėtį jų atžvilgiu užima Kristus? Šv. Lukas rašė ,,Morta, Morta tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno“ (Lk 10, 41 – 42). Viešpats Jėzus nepeikia Mortos už tai kaip paruošė valgį, tik atkreipia jos dėmesį į svarbesnius dalykus, kuriuos priklauso prisiminti. Maistas kūnui yra būtinas, bet žmogui taip pat reikia duonos, kuria yra Dievas ir Jo Žodis. 

,,Marija išsirinko geriausią dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Lk 10, 42). Vietoj nagano Marija gauna pagyrimą. Visada reikia žmonių, kurie elgiasi kaip Marija ,,atsisėda prie Viešpaties kojų“, pasiklausyti Jo žodžio ir įgyvendinti juos gyvenime. Tai yra geriausia užduotis mums visiems. Kiekvienas iš mūsų turi mokėti ir norėti mąstyti ir melstis, įsiklausyti į Dievo pamokymus ir su juo eiti atlikti savo darbus. Kada taip pažiūrėsime į save ir į mus supantį pasaulį, tai pamatysime daugiau Mortų ir Marijų. Sergame nuo rūpesčių, užsiėmimo, lakstymo ir persidirbimo; kiek daug yra besirūpinančių duona, o kiek mažai Dievu, Jo žodžiu, malda. Teisinamės, kad neturime laiko. Morta taip pat buvo užsibėgiojusi, o Marija rado laiko maldai. 

Šiandieninis žmogus yra pasitikintis savimi, sotus išpuikęs. Sprendžia kad jo likimas ir jo gyvenimas ilsisi jo asmeninėse rankose. Norėtų viską daryti ir kurti pats ir pagal asmeninį planą, vietoj planuoti ir kurti kartu su Dievu. Šiuolaikinis žmogus iš naujo stato Babelio bokštą, nes dirba ir stato be Dievo. Vėliau kaltina Dievą, kad pasaulis nėra toks, koks turi būti. 

Vienas senas irkluotojas paėmė į savo valtį jauną žmogų. Ant vieno jo irklo buvo parašyta ,,Melskis“, o ant kito ,,Dirbk“. Jaunas keleivis pradėjo iš jo tyčiotis: ,,Esi labai atsilikęs seneli. Kodėl turi melstis tas, kas dirba? Irkluotojas nieko neatsakė, tik padėjo irklą, ant kurio buvo parašyta ,,Melskis“ ir irklavo tik vienu irklu. Nežiūrint pastangų valtis nejudėjo iš vietos, tik sukosi ratu. Tai paveikslas daugelio šiuolaikinių krikščionių: žmonės irkluoja tik vienu irklu, iš vienos valties pusės. Padėjo Dievo irklą ir todėl sukasi ratu, nedarydami jokių veiksmų. 

Mylimieji! Mums reikalingi du irklai, tai reiškia Dievas ir mūsų rankos, Dievo žodis ir mūsų protas, darbas ir malda. Negalima nieko atsisakyti, o Kristus sako, kad tie pirmieji yra svarbiausi. Krikščionis turi būti Morta ir Marija. Darbas neatleidžia mūsų nuo Dievo žodžio klausymo ir nuo maldos, o malda neduoda mums teisės apleisti darbą. Žmogus gyvenantis tampriame ryšyje su Dievu yra geriausias darbininkas. 

Kun. Jacek Wawrzyniak SDS 
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius