BM Slide Login

Paieška svetainėje

Malda, Šiluva ir pal. Jonas Paulius II

Malda yra tarsi statūs aukšto bokšto laiptai, kuriais lipdami aukštyn ir retkarčiais pažvelgdami pro siaurus jo langelius žemyn, negalvojame, kiek dar liko pakopų iki viršūnės, bet dėkojame Dievui už tai, kad Jis mums leidžia matyti vis plačiau atsiveriančią gamtovaizdžio panoramą, kuri mums primena, jog, į viską žvelgiant iš krikščioniško tikėjimo aukštybių, gyvenimo saulėlydžiui artėjant, regimųjų dalykų praeinanti svarba savaime mąžta iki adatos galvutės dydžio, o neregimųjų dalykų vertė tolydžio kyla į pirmąjį planą, nes vis labiau įgyja ryškesnius transcendencijos kontūrus.

Taigi vidinėmis akimis žvelgiame į prasidedančius Šiluvos atlaidus, ir, prisiminę, kaip prieš 20 metų juos didžiai savo apsilankymu pagerbė pats popiežius pal. Jonas Paulius II, mes galime ir šitaip samprotauti: „Šiluvos miestelis ir jame 1993 metais meldęsis Jo Šventenybė Šventasis Tėvas mūsų egzistencijos trumpoje piligriminėje kelionėje yra kelrodės žvaigždės, rodančios tiesiausią išganymo kryptį – per Švč. M. Marijos tarpininkavimą nuolat drąsiai žengti link Išganytojo Jėzaus, kuris nepaliaujamai mus veda pas Dievą Tėvą bei į Jo Namus“.

Kai vertiname įvykius, kartais gali atrodyti, kad ypač auganti suirutės įtampa Sirijoje, grasinanti įplieksti tarptautinę nesantaikos ugnį, pernelyg užvaldo daugelio mintis. Tačiau įsiklausydami į popiežiaus Pranciškaus ir į arkivysk. Sigito Tamkevičiaus kvietimą rugsėjo 7 d., Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, Gimimo iškilmės išvakarėse, melstis ir pasninkauti už taikos išsaugojimą Artimuosiuose Rytuose, suvokiame, kad esame pašaukti kovoti ne su pavieniais asmenimis ar kariuomenių divizijomis, bet su realiai egzistuojančiomis piktųjų dvasių jėgomis (žr. Ef 6, 12), kurių įtaką – neadekvačiai panaudoti karinę jėgą - realiai patiria kai kurių pasaulio valstybių vadovai.

Mūsų bendruomeninė malda bei pasninko auka, (kurios sąvoką galime išplėsti, pavyzdžiui, ne tik susilaikyti nuo mėsiškų patiekalų ir mažiau valgyti, bet savanoriškai atsisakyti žiūrėti intriguojančias Europos krepšinio rungtynes arba, suplanavus kelionę nuvykti į Šilinių atlaidus, ten papildomai melstis už taiką pasaulyje bei Lietuvoje), jei bus Visagaliui Viešpačiui priimtina, gali prisidėti net prie istorinių įvykių pokyčių...

Neseniai popiežius Pranciškus kvietė tikinčiuosius: „Marijos prašykime padėti atsakyti į prievartą, konfliktą, karą su dialogo, susitaikymo ir meilės jėga. Ji yra Motina: Ji mums padeda atrasti taiką. Visi esame jos vaikai. Padėk mums, Marija, įveikti šį sunkų metą...”

1608 metais Šiluvoje įvykęs Mergelės Marijos apsireiškimas aktualus ir šiandien.  Jei anuomet piemenėliams apsireiškusi Dievo Motina verkė dėl to, kad anksčiau buvusios šventovės vietoje žmonės arė ir sėjo, tai dabar, pasak vienos giesmės, nors į Šiluvą „lyg bitės žmonės skrenda ir užtarimą Marijos randa“, tačiau daug jų atvyksta su dvasiniais bei kūno sopuliais, o dalis keliauninkų – su skausmingai dejuojančiomis širdimis, bylojančiomis apie paklydusių vaikų klystkelius.

1993 metų rugsėjo 7 dieną nepaprastas Lietuvos svečias - pal. Jonas Paulius II - apsilankė Šiluvoje. Neatsitiktinai šiemet tą pačią dieną drauge su popiežiumi Pranciškumi melsimės ne tik už taiką Žemėje, bet ir už mūsų krašto žmones, juolab, kad Karolio Vojtylos žodžiai, ištarti prieš du dešimtmečius Šiluvos bazilikoje, dar tik pakeliui į visišką išsipildymą. Jis sakė: „Šventoji Šiluvos Mergele, (...) padėk lietuvių tautai skausmingą praeities patirtį paversti džiugia ateitimi: ten, kur buvo persekiojami ir skriaudžiami tikintieji, dabar teįsigali religinė ir visuomeninė taika; kur vyravo neapykanta, teviešpatauja atlaidumas; kur siautėjo nepakantumas, dabar visi tesuranda bendrą kalbą ir tarpusavio pasitikėjimą. (...) Stiprink lietuvių ryžtą klausyti Tavo Sūnaus Jėzaus žodžio; to gyvybės žodžio, kuris čia buvo pasėtas prieš amžius. Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos Šventovėje, pagelbėk šiems su pasitikėjimu į Tave besikreipiantiems vaikams statyti savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos; paskatink visuomeniniame ir politiniame gyvenime vadovautis ne asmeniniu ar kolektyviniu egoizmu, bet meilės ir vienybės idealais“.

Neteko girdėti, kad kas iš piligrimų, atvykusių į Šiluvą melstis, būtų Marijos neišgirstas ir dvasine paguoda nepamalonintas. Tad melskime, užtariant pal. Jonui Pauliui II, malonių visiems tėvynainiams, ypač tiems, kurie dar nėra nė karto buvę Šiluvoje... Sekime šio šventojo Popiežiaus pavyzdžiu ir su šeimyniškiais atvykime ten, kur pražysta didysis Dievo Motinos širdies džiaugsmas, kur žmonės malda kreipiasi į Ją ir atranda Dieviškojo Sūnaus malonę: jie susitaiko su Dievu ir garbina Jį žodžiais bei darbais. Tai – svarbiausia Šiluvos geroji žinia.

Kun. Vytenis Vaškelis, 2013 09 08