Paieška svetainėje

Meilės Karalystė

Kristaus Karaliaus šventė

2 Sam 5, 1 – 3; Kol 1, 12 – 20; Lk 23, 35 - 43 

Paskutinėmis lapkričio dienomis darosi liūdniau. Dienos kaskart trumpesnės, dažnai lyja lietus. Tas klimatas kažkokiu būdu prasiskverbia į liturgiją, kuri tomis dienomis kreipia mūsų mintis pasaulio pabaigos, taip pat mūsų gyvenimo pabaigos kryptimi. Šiandien švenčiame Kristaus Karaliaus šventę. Šiandien baigiasi bažnytiniai metai arba eilinis religinio gyvenimo laikas. Ši diena mums primena tai, kad Jėzus Kristus yra visos visatos Viešpats ir Karalius. Ateinantis sekmadienis - Adventas, arba klausimas apie naują etapą mano gyvenimiško artumo su Dievu. 

Šis sekmadienis yra Kristaus Karaliaus šventė. Kartu giedodami ,,Aleliuja“ sveikiname Jį. Bet kuo iš tiesų yra mums Jėzus – Karalius ? Šios dienos Evangelijoje skaitome: ,,Jeigu tu žydų karalius – gelbėkis pats“ (Lk 23, 37). Viešpats Jėzus atmetė ant kryžiaus pagundą, kuri žadėjo Jam kančios pabaigą. Tačiau jeigu Viešpats Jėzus nužengtų nuo kryžiaus, tai liktų tik žemiškas karalius. Be to, jeigu Jėzus nužengtų nuo kryžiaus, neatverstų Latro, kuris įžvelgė sumuštame Kristuje didybę to, kuris teisia žmogų amžinybėje ir paskiria vietą po mirties. Jėzus sako, kad yra karalius tada, kada mažiausiai panašus į karalių. Ir toks Viešpats Jėzus apsireiškia mums šiandien. Ir vėl – kaip kitados Betliejuje – Dievo galia apsireiškia Jo gėdingame silpnume. 

Kristaus Karalystė nesinaudoja prievarta, pykčiu, neapykanta, kuo dažnai remiasi žemiškos valdžios. Kristaus Karalystė nėra iš prievartos, pykčio, neapykantos pasaulio. Tačiau pasaulis nėra vien tik blogas. Tikriausiai Dievo karalystė matoma danguje, bet matoma ir žemėje. Visur aplink mus, ten kur yra meilė, gerumas, atleidimas. Kiekvienas šventasis tai žmogus, kuriame gyvena Kristus Karalius. Tame pasaulyje Kristus yra kilniose, gerose, tyrose sielose. 

Ar Jėzus mūsų gyvenime užima valdančią vietą? Kuo yra Jėzus mūsų gyvenime? Artimas nuo vaikystės, dalyvaujantis visame kame, tas kuris mus supa visur? Kokią įtaką mano gyvenimui turi Jo žodis? Koks Jo dalyvavimas kančioje ir pasisekime? Kuo Jis yra mūsų artimiesiems? 

Giedame štai žinomą himną: ,,Kristus valdo, Kristus laimi, Kristus viešpatauja“. Atsakykime sau į klausimą: Ką man reiškia šie žodžiai? Ar tai reiškia, kad Jėzus turi karaliauti mano gyvenime kiekvienoje situacijoje? Ar tai tik tušti žodžiai, kuriuos giedame todėl kad esame įpratę prie tradicijų? Jeigu Kristus yra man Karalius, tai reiškia, kad Jis man yra svarbiausias, kad savo gyvenime statau Jį į pirmą vietą. O daugiau niekas pasaulyje nėra man svarbiau už Dievą, už Jėzų. Jeigu laikau ką nors, arba save patį svarbiau už Dievą, tai gal esu geras ir tvarkingas žmogus, gal net esu simpatizuojantis krikščionybei, bet tokiu atveju dar negaliu savęs vadinti krikščioniu. 

Ką tai reiškia, kad esu Kristaus mokinys, kad Jis yra mano Viešpats? Tai svarbus klausimas. Tai reiškia, kad turiu drąsos Jį išpažinti visada ten, kur tik būsiu, net tarp netikinčių žmonių, tarp tokių, kurie juokiasi iš manęs ir mano tikėjimo. Tai reiškia, kad turiu rasti laiko, kas sekmadienį dalyvauti Šventose Mišiose, kad turiu valandėlę laiko kasdieniniai maldai, nes neįsivaizduoju dienos be pokalbio su Tuo, kuris man yra svarbiausias. Kristaus karalystė - tai meilės, gerumo ir taikos karalystė. Kiek mumyse Dievo, tiek mumyse gerumo. 

Švento krikšto metu kunigas tepa aliejumi katechumeną ir meldžiasi: ,,Kad turėtumei dalį su Kristumi kunigu, pranašu ir karaliumi“. Kiekvienas iš mūsų turi jungtis su Kristumi – Kunigu per aukojimą savęs Viešpačiui Dievui. Turi būti su Jėzumi – Pranašu, taigi su Juo kartu skelbti, kad gėris nugali. 

Žmogaus kelio pabaigoje, kai viskas jau bus įvykdyta, Dievas iškelia klausimą apie meilę parodytą kitam žmogui. Ne apie auką monumentiniai bažnyčiai – nieko iš to. Tik tiesiog klausimas apie meilę. Dideles aukas galėjo sudėti didikai. Nuostabias šventoves galėjo pastatyti tik galingieji. Meilę gali duoti visi. Tačiau be meilės viskas prieš Dievą yra niekas. 

Kažkas norėdamas paaiškinti, kas yra meilė pasinaudojo dviem vaizdais: pragaru ir dangumi. Pirmajame pasakojama, kaip į salę su apkrautu valgiais stalu įeina žmonės, kurie turi labai ilgas rankas, tokias ilgas, kad negali patys valgyti. Sėda už stalo, puola valgyti ir po akimirkos stalas pasirodo apgailėjimo vertas vaizdas: pražuvę, išmėtytas maistas, o žmonės išsiteplioję. Tai pragaro paveikslas. 

Kitame vaizde tas pats stalas, ateina žmonės su tokiomis pačiomis ilgomis rankomis, o negalėdami patys valgyti – maitina vienas kitą. Tai dangaus paveikslas. Tvarka, džiaugsmas, laimė. Į dangų paklius tik tas kuris daugiau mąsto apie kitus negu apie save. 

Labai paprastas, bet koks svarbus mūsų gyvenimui yra šios dienos Evangelijos tekstas: Viešpats Jėzus yra svarbiausias. Taigi: Viešpatauk mums Kristau visada ir visur! 

Kun. Rafal Chwalkowski SDS 
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius