BM Slide Login

Paieška svetainėje

Kelias į patologinę priklausomybę ir į niekur

Neretai gyvenimo aktualijos sufleruoja temą rašyti. Gyvenimas – kaip atversta knyga, kurioje surašytos žmonių dorybės ir jų kvailystės. Prie pastarųjų priskirčiau azartinius lošimus iš pinigų. Nors jau nuo Antikos laikų žaidžiami azartiniai lošimai, bet taip pat nuo seniausių laikų pripažįstama, kad dažnai jie virsta asmeniui pražūtinga patologine priklausomybe. Noras žaibiškai praturtėti, galvojimas, kad išlošus pinigų, bus padengtos skolos, aptemdo žmogaus sveiką nuovoką, ir jis nebesuvokia, kad azartiniai žaidimai yra didžioji teisingumo dorybės priešprieša, nes ilgainiui visada pralošiama daugiau nei išlošiama.

Daugybė pavyzdžių liudija, kad į liguisto lošimo potraukio pinkles galima įkliūti tik kartą pabandžius, nes įvairių azartinių žaidimų metodika iš principo turi rafinuotos klastos mechanizmą: dažnai lošėjai lošimo pradžioje laimi mažas pinigų sumas, o paskui, kai juos pagauna azarto dvasia, jie stato didesnes pinigų sumas ir tada dažniausiai pralaimi visus pinigus. Netekus lėšų, lošėjo psichologija paprasta – reikia būtinai atsilošti. Tada lošėją užgriūva problemų našta: pralošiami asmeniniai ir skolinti pinigai. Jis, pražūtingos jėgos veikiamas, įsitraukia į pabaigos neturinčią karuselę: kad galėtų grąžinti skolas, grobsto šeimos biudžeto pajamas, slapčia pardavinėja brangius daiktus ir... dar labiau įklimpsta į skolų liūną.

Bėda viena nevaikšto, nes prasilošęs lošėjas yra įvaromas, kaip varovo klusnus galvijas, į nesibaigiančio streso kampą. Norėdamas pabėgti nuo slegiančios įtampos, jis piktnaudžiauja alkoholiu, gali lengvabūdiškai pradėti vartoti narkotikus, atsidurti nežaboto sekso priklausomybėje bei pradėti pritarti apninkančioms mintims apie savižudybę.

Pastebėtina, kad azartinius žaidimus žaidžiantieji, kai išlošia pinigų, gali širdyje šėlti iš džiaugsmo ir sakyti, kad jie lengvai „uždirbo“ tiek pinigų, kiek kiti už sąžiningą darbą gauna per keliolika metų. Tačiau Visagalio Dievo akivaizdoje jie bus visada pralaimėjusieji, nes tie litų banknotai, kuriuos jie išlošė, yra kažkieno kito kazino patalpoje prarasti pinigai, liudijantys apie prasilošusio asmens sielvarto ir nevilties kraujuojančią žaizdą.

2009 metais Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai kartu su KMU studentais Kaune tyrė azartinių lošimų įtaką lošėjų gyvenime. Jie priėjo bendros išvados, kad azartiniai lošimai yra labai pavojingi, nes sukelia sunkiai išgydomą priklausomybę ir kitas neigiamas pasekmes. KMU studentai įsitikino, kad priklausomybė gali išsivystyti lošiant žaidimų automatų salonuose, ruletę ar kazino, sporto totalizatorių, internetinius ar SMS žaidimus, net paprasčiausioje televizinėje loterijoje. Priklausomybės nuo lošimo specialistas E. Johnsonas teigia, kad jei teigiamai atsakote bent į vieną klausimą: „Ar kada nors jautėte poreikį lošti, lažintis iš vis didesnės pinigų sumos? Ar kada nors melavote artimiesiems, iš kokių sumų lošėte?“, jūs jau galite turėti su lošimu susijusių problemų.

Vadybininkas Andreas, buvęs lošimo maniakas, liudijo: „Kažkada pasieki ribą, kai lošdamas pamiršti viską. Išsigandau pastebėjęs, jog lošimas man – išsigelbėjimas bėgant, bėgant nuo savęs ir tikrovės. Sėdint lošimo namuose, visa kita būdavo nesvarbu, galėdavau visiškai atsipalaiduoti. Pamiršdavau visus rūpesčius, nesutarimus su žmona, klientais ir tiekėjais, sunkumus dėl pinigų. Nelikdavo ničnieko. Mane domino vien tik tai, kur atsisėsiu, išlošiu ar pralaimėsiu“.

2012 metų pradžioje Genujoje vyko suvažiavimas, kuriame įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas azartinių lošimų reiškinys. Suvažiavime dalyvavęs Italijos Vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Angelo Bagnasco azartinius lošimus prilygino aštuonkojui, „kuris tiesdamas savo nuodingus čiuptuvus daug žada, o sučiupęs auką, viską iš jos atima“. Pasak kard. A. Bagnasco, vien praėjusiais metais azartiniams lošimams Italijoje išleista apie 80 milijardų eurų. (...) Todėl galima pagrįstai kalbėti apie tikrą socialinę nelaimę, nuo kurios nukenčia ir tiesioginės aukos, ir visa visuomenė. Jis ragino kelti aikštėn azartinių lošimų daromą žalą ir siūlytų valdžios pareigūnams bei įstatymų leidėjams kaip riboti jų neigiamą poveikį. Priminė, jog visuomet reikia atsiminti, kad svarbiausias būdas turi būti jaunimo auklėjimas ir solidarios, atsakingos, miražams atsparios visuomeninio gyvenimo kultūros ugdymas.

Katalikų katekizmas aiškiai apibūdina azartinių lošimų blogį: „Nors patys savaime neprieštarauja teisingumui, tačiau tampa neleistini doriniu požiūriu, kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms“.

Kaip padėti užkietėjusiam lošėjui? Kai jis iki ausų pasinėręs azarto gelmėje, tada jo namiškių motyvuoti žodžiai, kad būtina sustoti, kol dar daugiau neprasilošė, jam nė motais – jis juos atmeta, nes tuo metu jis dar yra pamišęs dėl žaidimo. Jei tikintieji namiškiai jam skiria sutartinę bei dažną maldą, tikėtina, kad ne už kalnų ta prablaivėjimo valandėlė, kurios metu jis pradės suprasti, kad skaudžiai klysta ir kad pagaliau reikia kilti iš savosios duobės. Tačiau, kad ant jo neužgriūtų savigraužos ir kaltinimų lavina, vertėtų jį nuraminti, paguosti, ir, pavyzdžiui, su juo nuvykus į gamtą, būnant kitoje aplinkoje, naudinga jam priminti Dievo suteiktus gebėjimus, kuriuos vėl galima ugdyti... Be abejo, tikinčiam buvusiam lošėjui turėtume išdrįsti užsiminti apie sakramentinės išpažinties nuostabiai perkeičiantį veikimą, su gyvuoju Jėzumi per Komuniją susivienijimo galimybę, kasdienės maldos bei Dievo žodžio skaitymo svarbą. Taip pat viena iš pagalbos priemonių - Anoniminių lošėjų draugija, kurios nariai dalijasi savo išgyvenimais bei pozityvia patirtimi ir siekiais, padeda sau ir kitiems įveikti lošimo problemą.

Neseniai Seime įregistruotas naujas Lošimų įstatymo projektas, kuriuo norima įtvirtinti lošimų reguliavimo politikos principus... Seimo narių grupė dėl minėto įstatymo pataisų aiškinamajame rašte rašė: „Azartiniai lošimai prisideda prie valstybės mokestinių pajamų didėjimo, prie infrastruktūros kūrimo, prie teigiamo kitų verslų įtakojimo, jų pajamų didinimo, lengvesnių naujų verslų pradėjimo galimybių užtikrinimo, siūlo pramogų vertę ir papildomą poilsio pasirinkimo gyventojams galimybę, sąlygoja viešųjų paslaugų plėtrą, įtakoja naujų darbo vietų atsiradimą, gyvenimo kokybę, visuomenės sveikatą, socialinį kapitalą ir vertybes“.

Iš azartinių žaidimų pelno mūsų valstybė nepraturtės, nes nutylimos lėšos, kuriomis reikės gydyti patekusius į lošimo priklausomybes ir svarbiausia, kad plėtojant šį verslą bus padaryta labai sunkiai atitaisoma dvasinė žala nukentėjusiems ir jų šeimoms. Apibendrinkime: „Moralės nekintamų principų joks žmogus negali įveikti, - jis gali tik juos ignoruoti“.

Kun. Vytenis Vaškelis