BM Slide Login

Paieška svetainėje

Aukštasis pilotažas

Viskas, kas esmingiausia, prasideda nuo pradžios. Be pradžios nėra tąsos ir negali būti pabaigos. Yra tik vienintelis Aukščiausiasis, kuris iš neapsakomo gerumo kuria būtį ir tiesia savuosius egzistencijos kelius (Pr 1, 1). Jis, tardamas A – „tebūnie“, iš anksto žino ir kantriai laukia, kada mes savo gyvenimu ištarsime Z – „taip“. Jis iš karto savo maloningu veikimu apima nebūtį, buvimą ir amžinybę. Ant Jo tobulos visagalybės apsiausto nekrenta jokios disharmonijos šešėlis...

Todėl kai Dievas savo apreikštu žodžiu prabyla į pasaulį - skelbia Gerosios Naujienos pradžią (Mk 1, 1), tai visada toji žinia yra susijusi su Jėzaus pasiuntinybe ir žmonijos gelbėjimo misijos svarba. Žmogišku protu nesuvokiamas dalykas: Dievo Sūnus, būdamas absoliutaus gėrio pilnuma, taip pažemina savojo dieviškumo šlovę, kad ima ir susitapatina su nusidėjusiu savo kūriniu – žmogumi. Iš pirmo žvilgsnio Jo tapimas žmogiška būtybe atrodo toks pat kaip ir visų mirtingųjų. Tik Šventasis Raštas yra pajėgus mums pilnai atskleisti Jo įsikūnijimo tiesos tikrovę. „Ecce Homo“ – „štai Žmogus“, kaip ir mes kiekvienas, tačiau Jis ir kitoks – besąlygiškai atsiribojantis nuo bet kokio sąlyčio su nuodėme.

Ateinančiam Jėzui Kristui savo išganymo užduotį iki galo įvykdyti - kaip oras kvėpuoti – visais laikais yra reikalingi Jo pasiuntiniai, idant Jį skelbtų bei Jo darbus liudytų. Jėzaus pirmtakas Jonas Krikštytojas buvo išskirtinis pranašas, kuris, skelbdamas atgailą, tiesino kreivus žmonių širdžių bei minčių kelius, idant jais netrukdomai galėtų žengti pats Viešpats. Kadangi Jonas Krikštytojas visa esybe buvo pamilęs Jėzų ir buvo didžiausias tarp gimusių iš moterų (Mt 11, 11), todėl ir jam priskirtini šie žodžiai: „Dėl Jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau Jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo, kurį teikia Įstatymas, bet turėdamas teisumą iš tikėjimo Kristumi, einantį iš Dievo, paremtą tikėjimu. Trokštu pažinti Jį, Jo prisikėlimo galybę ir bendravimą Jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip Jis numirti, kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių“ (Fil 3, 8 – 11).

Šv. Jonas Krikštytojas savęs nesureikšmino, nes puikiai žinojo, kad yra tiktai Dievo trimitas, per kurį visiems skelbiama atsivertimo būtinybės malonė. Juk tik atsivertimas – radikalus vidinis pasikeitimas – suponuoja naujo gyvenimo džiaugsmą Kristuje. O gyvenimas Jame – tai ne tik, veikiant Šventajai Dvasiai, Krikšto ir kitų (svarbių žmogaus išganymui) sakramentų malonių priėmimas, bet tai – nuolatos per maldą mumyse augantys tikėjimo darbų vaisiai ir besiliejantis į mūsų gyvenimus Dvasios Globėjos patepimo aliejus, kuris mus inspiruoja viską, ką darome, daryti didesnei Dievo garbei ir kitų labui.

1996 metais Leandre Lachance (beje, jis yra pamaldus ir pareigingas šeimos tėvas) savo viduje girdėjo ir užrašė tokius Išganytojo žodžius: „Kaip gėlė turi pasilikti šakelėje ar stiebe tam, kad išsiskleistų, taip ir tu turi būti prilipęs prie Manęs, savo Dievo, kad išsiskleistum ir taptum tuo, kas esi. Ar vėjas, ar lietus, ar saulė, gėlei svarbiausia išlikti prisitvirtinusiai prie stiebo. Tu esi toji gėlė, kuri išgyvena džiaugsmo, vargo, sunkumų akimirkas; tau svarbiausia, kad išlieki susivienijęs su Manimi, kuris esu Šaltinis viso, ko tau reikia, kad priimtum misiją, kurią tau patikiu. Kontempliuok tai, ką Aš turėjau patirti Kalvarijos kelyje; svarbiausia Man buvo išlikti susijungus su Tėvu, kad įvykdyčiau savo Misiją kaip Jis to norėjo, o ne kaip Aš, vykdydamas Jo valią, o ne savo.

Tame, ką tu šiuo metu išgyveni, kartok Man „taip“, kad įvyktų Mano Valia, o ne tavo. Tavo kančia kyla dėl to, kad tau patinka planuoti ir rūpintis tų planų realizavimu. Šiandien reikia, kad sutiktum, jog viskas yra Mano planas, kurį noriu matyti įgyvendinamą. Kuomet tu būsi supratęs ir priėmęs, kad tai Mano planas, ir Aš rūpinuosi jo įgyvendinimu, visiems tavo veiksmams bus vadovaujama lygiai taip, kaip dabar rašai tai, ką noriu, kad parašytum (...). Pasitikėk Manimi nenorėdamas matyti ir suprasti, kur tave vedu. Kiek daug kartų įrodžiau, kad noriu tau gero. Esi Mano išrinktasis, esu tavo vadovas; nebijok, esu čia. Aš tave myliu ir saugau. Ko nori daugiau? Atsakyk Man“.

Šv. Jonas Krikštytojas savuoju gyvenimu Jėzui jau ištarė „taip“. O kaip mąstau ir ką darau aš? Viešpatie, mokyk mane vykdyti savo pašaukimo misiją ne taip, kaip aš noriu, bet kaip Tu. Tada mano skrydis į Egzistencijos ištakų viršūnes bus palaimingas.

Kun. Vytenis Vaškelis 2011 12 04