BM Slide Login

Paieška svetainėje

Te nužengia Tavo Dvasia

Apd 2, 1 – 11; 1 Kor 12, 3b – 7. 12 – 13; Jn 20, 19 – 23 

Žodžio liturgija po Velykų primena mums krikščionių gyvenimo būdą po Jėzaus išėjimo. Taip, kaip kadaise Marija klausė Angelo, kaip įvyks Dievo valia, taip Apaštalai po išsiskyrimo su Išganytoju buvo pasimetę išgąsdinti. Jiems atrodė, kad liko vieni. Tačiau nepaprasti Dievo darbai padarė, jog Prisikėlęs Viešpats suteikė jiems vilties. Bet ne tik vilties. Gavo nepaprastos jėgos, kurios dėka užtikrinti įvykusiu išganymu, pradėjo skelbti Gerąją Naujieną. Ką daugiau jų stiprus tikėjimas ir Dievo jėga padarė, kad buvo pajėgūs įveikti nepaprastus dalykus. Dėka jų liudijimo ir ženklų, kuriuos darė kaskart didesnius, minios žmonių priimdavo šv. Krikštą ir Bažnyčia tapo kaskart skaitlingesnė.

Šiandieninė Apaštalų darbų ištrauka įtikina mus koks didelis yra Šventosios Dvasios vaidmuo. Apaštalai Petras ir Jonas atvyko į Samariją, atgimdytą tikėjimo priėmimu, kad prašytų Dievą sustiprinti ją Šventąja Dvasia. Apaštalų darbai rašo,, kad jie ėmėsi asmeninio liudijimo ir Jėzaus pažadų, kad nepaliks jų vienų, bet atsiųs jiems Dvasią Guodėją, tą Dvasią, kuri visus juos išmokys. Šv. Dvasios veikimas tapo jų gyvenimo faktu. Gal būt buvo susimąstę, kokių didelių dalykų Dievas nuveikia per juos.

Galima paklausti: Ar dabar XXI amžiuje Bažnyčios tikėjimas yra toks silpnas, kad nevyksta nuostabūs darbai, o gal kur pražuvo jautrumas šv. Dvasios veikimui, kurios dovanas gavome Sutvirtinimo Sakramentu? Nuo apaštalų laikų pasaulis labai pasikeitė. Bet nuolat mūsų ausis pasiekia informacija, kad nepaisant, jog prasilenkiama su Dievo įstatymais, įvairiose visuomenės gyvenimo srityse vyksta daug gerų dalykų. Užtikrintai tokiu žmogiško solidarumo ženklu, tarsi sprogimas tapo šv. Tėvo Jono – Pauliaus II išėjimas iš mūsų. Žiniasklaida, pritildytu kaip niekad balsu, dažnai rodė Popiežių kalbantį Varšuvoje Jo kelionės į Tėvynę metu: ,,Te nužengia Tavo Dvasia! Te nužengia Tavo Dvasia! Ir atnaujina žemės veidą. Tos žemės!“ Ši didžioji malda buvo išklausyta Dievo, 90% krikštytų ir sutvirtintų lenkų širdyse ir protuose atsirado viltis ir atgijo laisvės troškimas.

Meilės civilizacijos statyba, kaip kiekviena statyba, reikalauja daug pastangų. Ir tame reikale nesunku suklysti. Verta prisiminti, kad blogis kvies į kovą gėrį. Tas amžinąsis Gėris, kuris yra Dievas ir gėris esantis žmoguje, sukurtas Kūrėjo. Šv. Petras aiškina mums, kaip puoselėti tą gėrį, kuriuo mus apdovanojo Dievas: ,,...švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę“ (1Pt 3, 16). Ar ne apie ,,žmonių“ sąžinę priminė Jonas – Paulius II kalbėdamas tautoms, o taip pat mums visiems? Kažkada žmonės turi nugalėti ilgą kelią tarp savo nuodėmių, kad įvertintų ir pajustų Dievo Gailestingumo lobį. Tada išsipildys Prisikėlusiojo Viešpaties pažadas: ,,Tai dienai atėjus jūs suprasite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje ir aš jumyse“(Jn 14 20). Tos vienybės su Dievu sąlyga yra pamilti Jį patį ir Jo įsakymus, kurie turi apsaugoti mus, kad vengtume blogio ir darytume gerus darbus.

Tarp septinių šv. Dvasios dovanų, kurias gavome Sutvirtinimo Sakramentu, yra Supratimo ir Išminties dovana. Naudojimasis intelektu, pasiekiama žinojimo šv. Dvasios galia, veda į išmintį. Išmintis padeda protingai dalyvauti pavieniuose įvykiuose, kurių dalyviais tampame. Šv. Petras mus šiandien drąsina: ,,Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“ (Pt 3, 15). Pagrindas yra viena: meilė Dievui. Meilė, kuri kažkokiu būdu yra įsišaknijusi Jo paties pažinime ir sustiprinta per šv. Dvasią. Bažnyčios jaunystės, nuolat besitęsiančio pavasario ir nuostabaus pasaulio įvykių garantija, yra atsivėrimas Viešpaties Dievo veikimui. To mus moko Apaštalai, tarp jų labiausiai mūsų amžininkas Jonas – Paulius II.

Ar visa tai matant negalime pasakyti: ,,Ateikite ir pažiūrėkite Dievo darbus, nuostabių darbų Jis nuveikia tarp žmonių“. Ir tikriausiai dar nuveiks...

Kun. Tomasz Chudy SDS 2011 06 12

Vertė kun. Edmundas Rinkevičius