BM Slide Login

Paieška svetainėje

Eik šalin... pagunda!

I gavėnios sekmadienis A 

Per 2, 7 – 9; 3, 1 – 7; Rom 5, 12 – 19; Mt 4, 1 – 11 

Prieš kelias dienas šventovėse giedojome gražias kalėdines giesmes, žiūrėjome į naujagimį Kristų, kaip tėvai Jį atnešė į šventovę, kad paaukotų Dievui. Dar prieš kelias dienas skambėjo žaismingo karnavalo varpeliai. O šio sekmadienio nuotaika jau visiškai kita. Ar ne toks pats sekmadienis, eilinis mūsų gyvenime, tačiau išgyvenamas jau Gavėnios atmosferoje. Gavėnia - tai ypatingas laikotarpis, tai atsivertimo ir atgailos laikas, o kartu vidinio pasiruošimo Velykų šventei laikas. 

Tas išskirtinis laikotarpis prasideda vaizdingu Jėzaus gundymo dykumoje paveikslu. Kristus ir šėtonas – tai du personažai, kuriuose pinasi visa kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija. Visi esame gundomi ir pastatomi prieš apsisprendimą: Kristus ar šėtonas, gėris ar blogis. Ir reikia apsispręsti ir atsakyti, ką renkiesi. 

Pirmas gundymas Kristui ir kiekvienam iš mūsų tai pagunda duona. Duona yra reikalinga, bet Dievas dar labiau. Nes ,, Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4). Dievas neprimena apie tai, kad reikalingas maistas – kasdieninė duona, bet Dievas primena mums, kad turime sielą, kuriai reikia maisto iš dangaus arba žodžio ir Dievo meilės. Be to maisto mūsų siela serga ir žmogus yra nelaimingas. Tik Dievas savo žodžiu ir meile, pajėgus žmogų padaryti laimingą. 

Nugalėtas velnias nepasiduoda. Duoda kitą teatralizuotą pagundą, kuri pritraukia daugybės žmonių dėmesį. Bet Kristus ir tai pagundai nepasidavė. ,,Negundyk Viešpaties, savo Dievo“ (Mt 4, 7). Kristus atėjo ne tam, kad sukeltų sensaciją savo gyvenimu ar veikla, bet atėjo, kad atpirktų žmogų ir apdovanotų Jį meile. Jis parodė visam pasauliui ir visai žmonijai didžiausią stebuklą: stebuklą pergalės ant medžio kryžiaus. Bet žmonės tai pagundai pasiduoda. Tai ji pastumia žmones daryti blogus darbus, nereikalingus, beprasmiškus, kad tik apie mane kalbėtų, kad mane pastebėtų, rašytų apie mane laikraščiai. Vyksta tai apie ką rašė Paskalis: ,,Yra žmonių pasiruošusių atiduoti savo gyvybę kad tik apie juos kalbėtų“. Bet ar jie bus laimingi? 

Paskutinė pagunda, kurią siūlo šėtonas, tai pagunda valdžios, galios, turtų. Sąlyga viena: stoti galingųjų pusėje, nusilenkti blogiui ir šėtonui. Tapti šėtono tarnu ir būti pasaulio viešpačiu. Bet ar būsi laimingas? Kristus tą pagundą atmeta: ,,Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk“(Mt 4,10). 

Velnias išbandė Kristaus pasitikėjimą Dangiškuoju Tėvu. Bet Kristus nepasidavė nei vienai iš tų pagundų. Mūsų gyvenime ne kartą prieš mus iškyla įvairios pagundos, ar tai mintys, vaizduotė, geismai. Dažnai tom pagundom pasiduodame. Bet mums reikia prisiminti, kad pati pagunda, kuri atsiranda dar nėra nuodėmė, o nuodėme tampa pritariant protui ir valiai. Kai pasiduodame pagundai, padarome nuodėmę. Kristus mums duoda pavyzdį, kad mes su pagunda nediskutuotume, bet ją atmestume. Pirmame skaitinyje girdėjome kaip į diskusiją su velniu ir jo pagunda įsivėlė Ieva, o to rezultatas gimtoji nuodėmė. Šv Petras mus įspėja: ,,Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu“ (Pt 5, 8 – 9 ) 

Kiekviena gavėnia yra kvietimas budrumui prieš apsukrųjį velnią. Ji yra kvietimas ieškoti savo gyvenimo prasmės. Kvietimas į susimąstymą apie savo veiksmus, apie savo tikėjimą ir meilę Dievui. Tegu šis ypatingas laikotarpis bus mums laikas įdėmaus klausimosi Dievo žodžio, dažnesnės maldos, šv. Sakramentų priėmimo, o taip pat laisvanoriškos atgailos: pvz.: atsisakymu rūkymo, ar taurelės alkoholio. Tegu tai bus mūsų valios grūdinimas, kad pagundos metu galėtume pasakyti: ,, Eik šalin šėtone!“ Dievas yra mano gyvenimas, mano maistas, mano garbė ir mano laimė. 

Kun. Jacek Wawrzyniak SDS 
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius 2011 03 13