Paieška svetainėje

Norintiems Palaiminimų

IV eilinis sekmadienis A

 Sof 2, 3; 3, 12 – 13; 1 Kor 1, 26 – 31; Mt 5, 1 – 12 a. 

Tai ką šiandien girdėjome Evangelijoje iš Jėzaus lūpų, parodo vieną, kad Jis nori nukreipti dėmesį į kitas vertybes negu tos, kuriomis šiandien užtvindytas pasaulis. Dabar, kai žmogus ieško prasmės ir gyvenimo vertybių turtuose, valdžioje, garbėje, malonumuose manydamas, kad visame tame ras laimę, Jėzus užtikrintai sako, jog tie dalykai yra žmogui nelaimės priežastimi, nesėkme, pralaimėjimu. Jėzus skelbia savo mokslą apie palaiminimus tiems, kurie siekia toliau negu žemiškasis gyvenimas. Visi tie, kurie nuosekliai, iki galo realizavo palaiminimus, nelaukdami žemiškų apdovanojimų, vienintelį apdovanojimą už gerą palaiminimų realizavimą gaus danguje. Dievas sako ,,taip“ tiems, kurie pasauliui dažnai sako ,,ne“. 

Jėzus duoda paguodos ir vilties. Nors realizuojantys palaiminimus pasiliks pasaulio akyse neįvertinti, bet tikrai gaus atpildą iš paties Dievo, turės bilietą į dangų. Jis vienas bus didžiausias apdovanojimas. Išvada iš to yra labai svarbi, kad evangelinis kelias veda labai siauru ir dažnai nenaudingu takeliu. Todėl nedaugeliui žmonių užtenka tikėjimo sutikti ir pajėgti išpildyti iš palaiminimų išplaukiančius reikalavimus. 

Reikšminga tai, kad Jėzus – norėdamas patraukti klausytoją su savo palaiminimais – pasitarnauja kitai kategorijai negu įsakymas, pareiga. Palaiminimai yra labiau paskatinimas negu įsakymas. Tai yra švelnus būdas pakviesti tikintį žmogų dalyvauti laimėje. Kvietimas krikščioniui perbėgti į malonaus pašaukimo kelią, ir džiaugtis daugybe paskatinimų, o ne grasinimais ar gąsdinimais. 

Palaiminimai kalba apie padėtį, kurią galutinai gausime ateityje Dangaus Karalystėje. Tačiau tų palaiminimų pasekmės gali būti juntamos ir patiriamos jau čia žemėje, šią akimirką. Kadangi patiriamos laimės šaltinis nėra pasaulis, bet tik Kristaus sekimo džiaugsmas . 

Palaiminimuose, kaip aidas, kaskart jaučiama ir pasikartoja meilė bei gailestingumas. Kiekviename iš tų aštuonių palaiminimų Jėzus iš meilės išeina, arba į meilę veda. Galutinai žada kaip atlygį – pasiekimą didžiausios meilės, kuri yra Visagalis ir gailestingas Dievas. 

Jėzus skelbdamas savo kalbą, tampa naujuoju Moze, o aštuonių palaiminimų kalnas pasirodo kaip naujas Sijono kalnas. Skirtumas tik toks, kad Mozė kalbėjo vien išrinktajai tautai, o Kristus savo kalba kreipiasi visai žmonijai. Kristaus pamokslai, tai skelbimas naujos mesijinės eros, kurioje pagrindinis veikėjas yra meilė. Ir ta nauja meilės evangelija pirmiausia apima beturčius dvasioje arba pamaldžiuosius, persekiojamus, niekinamus, alkstančius, arba tuos visus, kuriuos pasaulis atmeta, o jie gauna neįkainuojamą vertybę Dievo akyse. Jėzaus paskelbtoje meilėje palaiminimų formoje ir kvietime ją pasiekti parodoma, kad tik ji yra tvirtesnė nei neapykanta, aršumas, nejautrumas ir įvairios žmonių silpnybės. 

Kai bandome įgyvendinti vieną iš palaiminimų, tai staiga pastebime, kad jis susijęs su kitu. O visi sukuria pilnatvę ir mums reikia gyventi visais palaiminimais. Negalime apsistoti tik prie vieno iš jų panaudojimo. 

Reikia mums paklausti savęs, ar taip visada supratau šią Evangeliją? Ar sugebu iš šios ištraukos išskaityti tobuliuasią programą gyvenimui, paaukotą paties Jėzaus? Ar vertinu savyje tai, ką man šioje ištraukoje duoda Jėzus?

Dar reikia prisiminti ir tai, kad Kristus ne tik paskelbė palaiminimus, bet pats jais gyveno. Tai jis pats pirmiausia tapo vargšu, romiu, tyros širdies, gailestingu, siekiančiu taikos, persekiojamu. O visa tai todėl, kad mes neturėtume abejonės, jog to negalima žmogaus gyvenime realizuoti. 

Kun. Leszek Skalinski SDS 
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius 2011 01 30