BM Slide Login

Paieška svetainėje

Eikite paskui mane

III eilinis sekmadienis A 

Iz 8, 23 – 9, 3; 1Kor 1, 10 – 13, 17; Mt 4, 12 – 23 

Kai Jėzus vaikščiojo po Palestinos žemę skelbdamas Gerąją Naujieną, paskui Jį sekė minios žmonių, kurie atviromis širdimis priimdavo kiekvieną Jo mokymo žodį. Bet daug buvo tokių, kurie negalėjo patirti betarpiško susitikimo su Viešpačiu, negalėjo išgirsti Jo žodžių. O Jis norėjo, kad Jo Evangelijos tiesa pasiektų kiekvieną žmogų. Todėl iš jį supančios minios Jėzus išrinko pirmiausia dvyliką mokinių, o paskui siuntė juos ten, kur pats negalėjo nuvykti – į Palestinos miestus ir kaimus, kad Jo vardu ragintų atsiversti, gydytų ligonius, išvarinėtų piktąsias dvasias, kad skelbtų Evangeliją. Kai jau baigėsi žemiškos kelionės laikas, Jėzus tuos dvylika išsiuntė į visą pasaulį. Šiandien tą misiją priėmė vyskupai, kunigai ir tuo būdu jau du tūkstančiai metų yra skelbiama Kristaus Evangelija. 

,,Eikite paskui mane...“ Prieš akimirką girdėta šv. Mato Evangelijos ištrauka kalba apie pirmąjį Apaštalų pašaukimą, apie pašaukimą Petro ir kitų. Ir negali būti, kad tas prieš akimirką perskaitytas Evangelijos fragmentas liestų tik tuos, kurie taip paeiliui buvo pašaukti ir turi skelbti Dievo Žodį, o taipogi vyskupus, kunigus, vienuolius ir misionierius. Bet ar taip yra ištiktųjų? Ar tu brangi sese, brangus broli gali ramiai pasakyti, kad ką tik išgirsti žodžiai neturi jokios įtakos tavo gyvenimui, kad neturi jokio sverto tavo poelgiams, kad Kristus tais žodžiais nieko iš tavęs nereikalauja. Ar gali taip švaria sąžine pasakyti? Vis tik Evangelija yra nukreipta į visus žmones; į kiekvieną žmogų be išimties, o tai reiškia į tave; nukreipta yra pilnumoje o taip pat ir šis perskaitytas prieš akimirką fragmentas liečia tave. Nes ir tu brangi sesuo, brangus broli esi šaukiamas kad skelbtum Evangeliją. Kai Jėzus pasakė Petrui ,,Eikite paskui mane“... tai pasakė visiems savo mokiniams. Tai nebuvo tik kažkoks pamaldus linkėjimas, kažkoks mažai įpareigojantis prašymas. Tai buvo aiškus įsakymas: ,,Eikite paskui mane“... 

,,Eikite paskui mane“... Ką tai reiškia? Kiekvieną iš mūsų Dievas pirmiausia pašaukė į žmogiškumą, o paskui į krikščionybę. Viešpats Jėzus pašaukė apaštalais ne pačius tinkamiausius, išmintingiausius ir stipriausius. Pašaukė tuos, kuriuos norėjo pašaukti: Simoną, kuris Jo išsiginė, Tomą, kuris netikėjo, Andriejų, Jokūbą, paprastus žvejus. Matą, kuris sukrėtė savo profesiją, kurią vykdė, pagaliau Judą – išdaviką. Jėzus nežiūrėjo į jų kilmę, bet pirmiausia žvelgė į jų žmogiškumą. Gerbė žmogaus orumą... Tačiau šie paprasti žmonės tapo šventaisiais (išskyrus Judą), nes ištvėrė iki galo savo pašaukime, į kurį pašaukė juos Dievas. Nes pašaukime svarbiausia yra ištvermė ir ištikimybė nei mūsų savęs vertinimas. Dievas žiūri į mūsų žmogiškumą... 

Todėl nereikia aiškinti Viešpačiui Dievui, kad suklydo ar kad nepasilieku krikščionimi. Turime tiesiai eiti tuo keliu, kurį mums paskyrė. 

,,Eikite paskui mane...“ tas, kas eina paskui Jėzų, turi palikti viską. Evangeliniai patarimai: neturtas, skaistumas ir paklusnumas. Kiekvienas iš šių patarimų reikalauja atsižadėjimo. Lengviausia, nepaisant apsimetimo, išsižadėti materialinių vertybių, tapti vargšu, nes atsižadame tik to kas išorėje. Sunkiau būti skaisčiu, tai reiškia išsižadėti žmogiškų prisirišimų ir mylėti taip, kad visada toje meilėje būtų Dievas. Sunkiausia būti paklusniam, kad visame kame kas mus sutinka, įžvelgtume Dievo valią. Prieš tai, kad vykdyti Dievo valią – dar reikia ją pamilti. 

Geroji Naujiena turi būti skelbiama nenuilstamai. Todėl kiekvienas iš mūsų pašauktas, kad skelbtų Evangeliją. Gal nebūtinai žodžiu, nebūtinai iš sakyklos, bet pirmiausia savo gyvenimo pavyzdžiu. Gyvenimu atitinkančiu Evangeliją gyvenimu, kuriame be vargo galima rasti Dievo dalyvavimą. Turime skelbti Evangeliją žmonėms, kuriuos kasdien sutinkame savo gyvenime ar per rimtą darbą, per pavyzdį šeimos gyvenime, sutuoktinių, per įvairias progas dėl kito žmogaus, gerumo gestus, mandagumo, per taip reikalingą pagalbą pašvęstą žmonėms, kuriuos kasdien sutinkame savo gyvenime. Tai yra tos progos, kuriose kiekvienas iš mūsų gali skelbti Evangeliją. Nes Kristus nori toliau skelbti Evangeliją per mūsų gyvenimą. 

,,Eikite paskui mane...“ Jėzus išrinko Apaštalais parprastus žmones, nes norėjo, kad Evangelija būtų skelbiama paprastu būdu – galima sakyti be marketingų ir užsiėmimų plojimais. Šiandien kviečia ir mus – tai pat paprastus žmones: mažiau ar daugiau išsilavinusius, mažiau ar daugiau pasiturinčius... Dievui reikia mūsų! Kaip labai žadinanti gyvenimui yra ši žinia. Davė mums tikėjimą ir mus nuolat prie kažko šaukia. 

,,Eikite paskui mane“... Todėl ir mes nelaukime, kad išvykti prieš didelį įvykį, nes daug yra širdžių, kurios laukia Evangelijos. 

Kun. Rafal Chwalkowski 
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius 2011 02 23