BM Slide Login

Paieška svetainėje

Kvietimas budėti

I Advento sekmadienis A 

Iz 2, 1 – 5; Rom 13, 11 – 14; Mt 24, 37 – 44. 

Kartu su šiuo sekmadieniu sulaukėme eilinio liturginio Advento laikotarpio. Kaip svarbu, kad mes ,,suprastume koks dabar laikas“, kaip rašo mums šv. Paulius šios dienos laiške Romiečiams. Tai svarbus laikas, tai Advento laikas. Peržvelgę praėjusius metus, patys žinome, kaip greitai ir negrįžtamai, o tuo labiau neefektingai, prabėga tas Advento laikotarpis. 

Kiekvienas liturginis laikotarpis turi mus palydėti į gilesnį susitikimą su Dievu. Viskas turi pasitarnauti to santykio išvystimui ir praturtinimui. Savo gyvenime rūpinamės įvairiai tobulėti: intelektualiai, finansiškai, plėtoti pažinimą geresnių auklėjimo metodų, kurių dėka galėtume tobuliau ugdyti savo vaikus. Tarp tų įvairių ugdymo formų negalime pamiršti apie tą pagrindinį, kuriuo yra mūsų religinis gyvenimas, tikėjimas ir moralė. Norėtųsi pasakyti net šaukti su šv. Pauliumi: ,,Kaip dieną elkitės padoriai, saugokitės apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo nesantaikos ir pavyduliavimo“. (Rom 13 12) Ir Advento laikas gerai atitinka šiuolaikinį gyvenimą, dažnai nuodėmingą ir permainingą. Viešpats mus kviečia pažvelgti į savo širdis, kurios dažnai yra didelė mįslė. Ar ji yra pasiruošusi priimti Viešpatį? Ar kartais nėra kurčia Dievui, pavergta įvairių žemiškų reikalų, pilna įvairaus purvo ir nuodėmės? Pagalvokime apie tai, kas laukia mūsų po to Advento! Kas prie mūsų ateina? Tai Dievą, ateinantį į Betliejų Jėzaus asmenyje, mums reikia pagerbti ir pastatyti į visų rūpesčių ir darbų centrą. 

Jėzus ne tik iškelia mums reikalavimus, bet taip kaip šios dienos Evangelija, duoda du sprendimus. Moko mus dviejų laikysenų. Pirma, ragina mus pamesti nerūpestingą ir beprasmį gyvenimą. Jėzus mums rodo pavyzdį žmonių, kurie gyveno prieš tvaną, taip kaip be didesnių pastangų ir užsiangažavimo turėtų gyventi amžinai. Tokie žmonės darė pagrindinę klaidą: negalvojo apie ateitį ir nedarė išvadų iš aiškių ir akivaizdžių ženklų, kuriuos davė Viešpats Dievas, kad šie atsiverstų. Abejingai ateidavo prie To, kuris statė arką prieš ateinant potvyniui. 

Darant išvadas iš to pirmo nurodymo, turime matyti Adventą, kaip laiką atsitraukti nuo nerūpestingo gyvenimo ir nukreipti savo mąstymą į gyvenimą po mirties. Šiuolaikinis susirūpinimas ateities reikalais vyksta kaip perspėjimas mūsų žemiškame gyvenime. Kodėl ypač tuo laikotarpiu, mąstantis ir mylintis Dievą žmogus, turi išmokti parodyti proporcijas, tarp to, kas ateityje ir to kas amžina; tarp to kas praeina ir nepraeina ir visada savo gyvenime kilti į tai, kas amžina, antgamtiška. Jeigu kalbant apie ženklus nusakančius ir apibrėžiančius mūsų kryptį, tai šiandien niekas nestato medžiaginės arkos, bet stato principų, idėjų, gerų gestų ir veiksmų ,,arką“. Tokia statyba nenuginčijamai pasilieka dabar. Šv. Tėvas pats, panašiai kaip Nojus, bando statyti naują pasaulį ant gilių krikščioniškų vertybių. Tik kas tai supras ir mokės deramai išskaityti? 

Antras patarimas, kurį mums duoda Kristus Evangelija, tai kvietimas budėti. Visumoje žinome, kokiu būdu antrą kartą ateis Jėzus ir kas darysis, kai tas atėjimas prasidės. Iš to turi išplaukti ir mūsų budėjimo būsena. Negalime pasiteisinti nesąmoningumu.

Dėl tos priežasties mus turi žymėti gyvenimo stilius perpildytas reagavimu, tai turi būti gyvenimas, gilus ir subalansuotas. 

Būdėti - tai pirmiausia tikėti ir netgi būti įsitikinusiam, kad Jėzus ateis. Būdėti - tai būti pasiruošusiam susitikimui su Viešpačiu turėti savyje nuovoką, kad tai labiau Jis negu mes trokšta to susitikimo, kad dėka to susitikimo gautume tai, ko žmogaus protas nepajėgus suprasti ir žmogaus žodžiai negali išreikšti. Vienu žodžiu būdėti, tai reiškia nepraleisti progos susitikti su Viešpačiu, o geresnės tam susitikimui progos nėra, negu pasiruošimo laikotarpis ir pats Dievo Gimimas. 

To laikotarpio liturgija paruošia mus eiliniam Dievo Gimimui, bet taip pat Bažnyčia paruošia mus amžinam Dievo Gimimui. Netgi visas mūsų gyvenimas yra laukimas didžiojo susitikimo su Viešpačiu, pasiruošimas didžiajai dienai, kada baigsis laikas ir prasidės amžinybė; prasidės tada amžinas Dievo Gimimas, arba amžinybė be Dievo Gimimo. 

Kun. Leszek Skalinski SDS 
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius 2010 11 28