BM Slide Login

Paieška svetainėje

Šventojo Benedikto medalionas – kryžius

sv_benedikto_kryziusŠventojo Benedikto medaliono kilmės istorija yra labai sena. Apie veiksmingą Patriarcho Benedikto kryžiaus naudojimą kovojant prieš demono puolimus pasakoja šventasis Grigalius. Popiežiaus Benedikto XIV nurodymu buvo aiškiai nustatytas Benedikto medaliono piešinys: vienoje medaliono pusėje vaizduojamas šventasis Benediktas, rankoje laikantis kryžiųmed-avers, kitoje pusėje įspaustas didesnis kryžius su įrašytais inicialais ir gan gausiu lotyniškų raidžių skaičiumi. Kadangi esminis medaliono elementas yra minėtasis kryžius su raidėmis, todėl pats medalionas vadinamas šventojo Benedikto medalionas – kryžius.

Priešakinėje medaliono pusėje pavaizduotame kryžiuje išraižyti inicialai yra lotyniškų žodžių sutrumpinimai, nurodantys, jog tai yra šventojo Benedikto kryžius, ir pateikiantys trumpą šventojo Benedikto egzortų maldą.med-revers

 

 

Įrašo raidžių kryžiuje paaiškinimas

C.S.P.B.

Crux Sancti Patris Benedicti

Šv. Tėvo Benedikto kryžius

C.S.S.M.L.

Crux Sacra Sit Mihi Lux

Šventasis kryžius tebūna man šviesa

N.D.S.M.D.

Non Draco Sit Mihi Dux

Demonas tenevadovauja man

V.R.S.

Vade Retro, satana!

Eik šalin, šėtone!

N.S.M.V.

Non Suade Mihi Vana

Man neįkalbinėk apgavysčių

S.M.Q.L.

Sunt Mala Quae Libas

Tai, ką man siūlai, yra blogis

I.V.B.

Ipse Venena Bibas

Pats gerk savo nuodus.

Kitoje pusėje

Ejus in obitu nostro praesentia muniamur. – Savo buvimu šalia teapsaugo jis mus mirties valandą.

 

Kas yra šventasis Benediktas?

Viešpats šv. Gertrūdai, garsiai benediktinei, yra apreiškęs: „Šv. Benedikto sūnūs bus didelė pagalba mano Bažnyčiai, ypač paskutiniaisiais laikais“.

Praėjo daugiau negu 15 amžių nuo jo gimimo Norčioje (Italija) 480 m. Šiandien vėl norima jį pažinti, o dar labiau patirti jo galingą apsaugą ir užtarimą.

Pirmąsias užuominas apie jį mums pateikia šventoji liturgija, švęsdama jo garbę ir nuopelnus, minint jo gimimo Dangui dieną (kovo 21) arba jo, kaip Europos globėjo, šventėje (liepos 11).

Garbingasis Tėvas Benediktas buvo švento gyvenimo vyras, palaimintas (lot. benedictus) pagal vardą ir malone. Nuo pat vaikystės buvo dvasiškai brandus, nesileido suvedžiojamas malonumų. Buvo aukštos kilmės, todėl buvo išsiųstas studijoms į Romą. Tačiau gana greitai paliko Romą – sugedusią ir nešančią sugedimą – paliko žmogiškus mokslus, bet buvo pripildytas dangiškos išminties.

Būdamas laisvas nuo gėrėjimosi gyvenimo turtais, nevertino šio pasaulio ir jo spindesio (iš Liturgijos). Šv. Grigalius Didysis savo Dialoguose rašo, kad Benediktas, palikęs Romą, lydimas savo auklės, padarė savo pirmąjį stebuklą: pasiskolintas ąsotis išslydo iš moters rankų ir sudužo, nes buvo molinis. Užteko jaunuolio Benedikto maldos, kad indas vėl būtų sveikas ir paduotas nustebusiai auklei. Tada Benediktui kilo didelis pavojus – žmonių šlovė. Bet Dievo Žmogus labiau troško kentėti negu būti giriamas, o vietoj žmonių pagarbos rinkosi kentėti dėl Dievo. Atsisveikino su savo aukle ir pasitraukė į atšiaurią Subiako olą.

Vienatvėje, vien tik Dievo akivaizdoje studijavo šventuosius Raštus, savo maistą, paguodą ir šviesą. Bet šviesa negali ilgai pasilikti uždengta ryku: pas jį pradėjo eiti vargšai piemenys, kad juos pamokytų; vienuoliai iš Vikovaro panoro, kad jis taptų jų abatu, bet paskui pasigailėję dėl savo pasirinkimo, kadangi Benediktas norėjo sugrąžinti juos prie ištikimo Regulos laikymosi, stengėsi jį nužudyti. Benediktas atpažino sielų priešo įkvėptą piktą planą ir padarė kryžiaus ženklą virš jam pasiūlytos išgerti taurės. Taurė neatlaikė gyvenimo ženklo ir subyrėjo į šukes, tarsi kas būtų trenkęs į ją akmeniu. Tada Benediktas paliko tuos netikusius brolius ir sugrįžo į pamiltą vienatvę.

Tačiau jau buvo atėjęs momentas, kai jo žibintas turėjo būti iškeltas, kad visi galėtų pasinaudoti jo šviesa. Pasklido garsas apie jo šventumą, daugybė žmonių ėjo pas jį, kad galėtų atsidėti tarnystei Visagaliam Dievui.

Šv. Benediktas, taip supratęs Dievo valią, pastatė dvylika vienuolynų su pastoviais vyresniaisiais ir dvylika vienuolių kiekviename. Kai kuriuos iš jų, galbūt jauniausius, tarp kurių Maurą ir Placidą laikė prie savęs, kad suformuotų juos monastiniam gyvenimui.

Taip gimė Benediktinų Ordinas.

Benediktas, vadovaujamas Šventosios Dvasios, savo vienuoliams davė vadovą, savo Regulą – stebėtinai trumpą, tiesų kelią pasiekti amžinai karalystei. Šv. Benediktas įkūrė savo Ordiną ant Dievo Žodžio Uolos ir norėjo, kad jo sūnų gyvenimas būtų tvirtai įsišaknijęs joje; taip pat ir tų, kas trokšta sekti jį šventumo kelyje. Prie Dievo Žodžio prijungė nuolatinę širdies maldą vienybėje su Dieviškuoju Mokytoju. Benediktas buvo Dievo bičiulis ir Dievas nieko neatsakė savo ištikimam tarnui. Padarė didžių stebuklų, prikėlė mirusius, palaužė didžiūnų puikybę (Totila).

Jis padarė meilės revoliuciją. Tuo metu, kai Romos imperija artėjo prie savo griuvimo, šio didžio Šventojo dėka prasidėjo nauja era Europai, kuriai jo sūnūs nešė Džiaugsmingąją Naujieną, įveikdami milžiniškus sunkumus, liudydami savo tikėjimą iki gyvybės paaukojimo (kankinystės).

Šv. Benedikto gyvenimas buvo malda, nenuilstanti kova su sielų priešu, kuris negalėjo pakelti tokio didelio šventumo. Nuo pat Dievui pašvęsto gyvenimo pradžios, kai dar visai jaunas Benediktas gyveno Subiako oloje, pragaro kunigaikštis visais būdais stengėsi atitraukti jį nuo pradėto kelio. Baisios pagundos, Romos prisiminimai... Jaunuoliui buvo būtina pasirinkti Dievą arba piktajam pasidavusį pasaulį. Jaunojo Benedikto tvirtumu nugalėjo Viešpats: kad pašalintų iš širdies priešo įkvėpimus, nuogas puolė į erškėčių krūmą ir kelis kartus apsivertė jame. Ištryško kraujas, bet kūniškų pagundų dūriai dingo visiems laikams. Benediktas pakilo galingas prieš priešą, kuris dar mėgino kovoti, bet be jokių rezultatų. Veltui šaukė: Benedictus, non, non, maledictus, maledictus. (Palaimintas, ne, ne prakeiktas, prakeiktas!)

Ir šiandien šis didis Šventasis yra galingas prieš demoną ir padeda besimeldžiantiems į jį nugalėti demoną savo paties žodžiais, įrašytais jo medalyje, kuris vadinamas stebuklingu dėl palaiminimų, kuriuos jam suteikė Bažnyčia. Štai tie žodžiai: „Eik šalin, šėtone, manęs neįtikinsi. Tavo gėrimas (pagundos) yra blogas, pats gerk savo nuodus“.

Šv. Mauras, vienas iš pirmųjų šv. Benedikto sūnų, nuvyko evangelizuoti Galijos (dabartinė Prancūzija) ir su Šventojo Benedikto kryžiumi padarė daug stebuklų bei išlaisvino daugybę sielų iš piktojo suvedžiotojo.

Po daugybės vargų, iškentėtų dėl Viešpaties, atėjo šv. Benediktui laikas atsisveikinti su šiuo pasauliu. Buvo 547 m. Didysis Ketvirtadienis. Tėvas, palaikomas savo besimeldžiančių sūnų, priėmęs Šventąją Eucharistiją, iškeliavo į Didžiojo Ketvirtadienio puotą Dievo Karalystėje.

Toks yra kelias, kurį nuėjo Vakarų vienuolių Tėvas, didysis Europos globėjas, palikdamas mums savo pavyzdį. Šį kelią dar ir šiandien renkasi tie, kurie, pasitikėdami juo, nori pasiekti savo dangiškąjį tikslą.

Malda į šv. Benediktą

Šventasis Tėve Benediktai, pagalba tų, kurie į tave kreipiasi, priimk ir mane į savo globą. Apgink mane nuo visko, kas kėsinasi į mano gyvybę. Išmelsk man širdies gailesčio ir tikro atsivertimo malonę, kad atsiteisčiau už padarytas kaltes ir šlovinčiau bei garbinčiau Dievą per visas savo gyvenimo dienas. Vyre pagal Dievo širdį, prisimink mane prieš Aukščiausiąjį, kad atleidęs man nuodėmes mane išlaikytų gerame, neleistų man nuo Jo atsiskirti ir priimtų mane į išrinktųjų būrį kartu su Tavimi ir miniomis šventųjų, kurie pasiekė laimingą amžinybę.

Visagali amžinasis Dieve, šv. Benedikto, jo sesers Skolastikos ir visų šventųjų vienuolių nuopelnais ir pavyzdžiu atnaujink manyje savo Šventąją Dvasią. Suteik man jėgų kovoje su piktojo pagundomis, kantrybės gyvenimo varguose, išminties pavojuose. Padidink manyje meilę skaistumui, neturto troškimą, uolumą klusnume, nuolankią ištikimybę laikantis krikščioniško gyvenimo reikalavimų. Tavo sustiprintas ir brolių meilės palaikomas galėsiu su džiaugsmu tarnauti Tau ir kartu su visais šventaisiais pergalingai pasiekti Dangiškąją Tėvynę. Per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Šv. Benedikto abato (egzorcistų globėjo) litanija

Kyrie eleison!

Christe eleison! Kyrie eleison!

Kristau, išgirsk mus!

Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų

Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų

Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų

Šventoji Marija, melski už mus

Šventasis Tėve Benediktai, melski už mus

Patriarchų šlove, melski už mus

Šventosios Regulos kūrėjau, melski už mus

Visų dorybių paveiksle, melski už mus

Tobulumo pavyzdy, melski už mus

Šventumo perle, melski už mus

Šventasis Tėve Benediktai, melski už mus

Kristaus Bažnyčioje šviečianti saule, melski už mus

Dievo namuose spindinti žvaigžde, melski už mus

Daugybės šventųjų įkvėpėjau, melski už mus

Ugningasis serafine, melski už mus

Perkeistas cherubine, melski už mus

Nuostabių dalykų autoriau, melski už mus

Šventasis Tėve Benediktai, melski už mus

Demonų nugalėtojau, melski už mus

Atsiskyrėlių pavyzdy, melski už mus

Stabų nuvertėjau, melski už mus

Tikėjimo išpažinėjų pasididžiavime, melski už mus

Sielų guodėjau, melski už mus

Pagalba varguose, melski už mus

Šventasis Tėve Benediktai, melski už mus

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes...

Antifona

Tavo apgynimo šaukiamės, šventasis Tėve Benediktai, mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, varguose bei gundymuose ir ateik mums į pagalbą kovoje su piktuoju priešu, padėk Jėzaus Kristaus vardu pasiekti amžinąjį gyvenimą.

V. Šitas yra Dievo Palaimintasis

R. Kuris iš dangaus gina visus savo vaikus.

Melskimės

Visagalis amžinasis Dieve, savo bičiulį šventąjį Benediktą apdovanojęs didžios meilės Tau dovana, kad pas Tave ateitų nesuskaičiuojama daugybė sielų, nuolankiai Tavęs prašome, dėl jo nuopelnų uždek ir sunaikink mūsų širdis Tavo meilės liepsna. Per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.